Net 38 proc. Lietuvos gyventojų tikisi, kad per artimiausius 6 mėnesius darbo vietų pasiūla jų gyvenamoje vietovėje padidės. Latvijoje ir Estijoje tokiai nuostatai pritarė tik 15-16 proc. apklaustųjų. Šiose šalyse populiaresnė nuomonė, kad per pusmetį darbo vietų pasiūla išliks tokia pati (68-69 proc.). Darbo vietų pasiūlos sumažėjimo tikisi 19 proc. Lietuvos, 17 proc. Latvijos ir 16 proc. Estijos gyventojų.
Optimistiškai lietuviai vertina ir savo namų ūkio pajamų perspektyvas - kas trečias Lietuvos gyventojas tikisi, kad jo namų ūkio pajamos per artimiausią pusmetį augs, o 54 proc. vertinimu pajamos išliks nepakitusios. Latvijoje ir Estijoje namų ūkio pajamų augimo tikisi atitinkamai 16 ir 15 proc. apklaustųjų, o du trečdaliai viliasi išlaikyti tokį patį pajamų lygį.
“Spinter tyrimai” projektų direktorė Raimonda Mikalajūnaitė pastebi, kad iš pirmo žvilgsnio optimistinės paprastų Lietuvos žmonių nuotaikos gali būti nieko gera nežadančios: didesnių pajamų lūkesčiai toliau skatins nepagrįstai didelį vartojimą, o laisvų darbo vietų pasiūlos augimas galbūt malonus tik potencialiems darbuotojams, bet ne šalies verslui. Be to, patys gyventojai didėjančią darbo vietų pasiūlą dažniau linkę sieti ne su šalies ekonomikos augimu, o su besitęsiančia darbuotojų migracija.
Tyrimo metu išryškėjo ir dar viena įdomi tendencija – didžiųjų šalies miestų gyventojai savo finansines perspektyvas vertina geriau nei vilniečiai. Šis faktas, bendrovės specialistų vertinimu, leidžia daryti prielaidą, jog vartotojiškos nuotaikos greitai keisis ir visoje šalyje.