„Tai visiškai naujas įstatymas, kurio priėmimą paskatino neraminanti situacija Lietuvoje. Šiuo metu yra apie 50 tūkst. vaikų, kurie negauna alimentų. Kitąmet valstybės biudžete vaikų, negaunančių išlaikymo, išmokoms bus siūloma skirti 119 mln. litų, nustatant išmokos dydį iki 1,5 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) vienam vaikui. Išmokų nemokantys tėvai taps valstybės skolininkais, o valstybės sumokėta suma jų vaikams bus išieškoma be senaties termino“, – sakė Vaikų išlaikymo fondo įstatymą paruošusios liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos grupės vadovė narės Rima Baškienė.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijų atstovams, aptarė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimo aktualijas. Komitetas atkreipė dėmesį į glaudaus bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo tarp antstolių bei Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos svarbą.
Viena svarbiausių problemų, kuri buvo aptarta posėdyje, ta, kad norint gauti išmokas iš fondo tiek pareiškėjas, tiek skolininkas, tiek vaikas turi gyventi Lietuvoje. Nutarta kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad išaiškintų kokiais būdais galima išieškoti vaikui priteistą išlaikymą iš išvykusių į užsienį skolininkų.
„Džiaugiuosi, kad šio įstatymo įgyvendinimui Vyriausybė ruošiasi nuosekliai ir atsakingai. Vaikų išlaikymo fondo administratoriumi paskirta Garantinio fondo prie SADM administracija, kuri bus pertvarkyta į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją. Tačiau būtina, kad visuomenei būtų pateikta plati informacija apie fondo veiklą bei išmokų mokėjimo tvarkas, surastos galimybės išieškoti skolą iš į užsienį išvykusių tėvų“, - teigė R. Baškienė.
Anot Seimo narės, šio įstatymo įgyvendinimas ne tik užtikrins vaiko teisę į socialinę apsaugą, bet bus drausminanti priemonė tėvams, pamiršusiems pareigą išlaikyti savo vaikus.