„Dirbu čia jau daugiau, nei dvejus metus ir labai džiaugiuosi tuo, kaip viskas susiklostė“, - sako jis.
Rugsėjo 24–29 dienomis 250 Europos miestų ir miestelių pakvies darbdavius ir darbo ieškančius asmenis, tokius kaip Janezas, į 2007-ųjų metų Europos darbo dienas.
Dienų renginiuose - iš viso jų bus per pusę tūkstančio - laukia darbo vietų mugės, seminarai, paskaitos ir kultūros programa. Tikslas - skatinti žmones aktyviau keliauti padirbėti į kitas Europos šalis. Darbo dienos vyksta įsimintinu metu: šiemet švenčiamas Romos sutarties 50-metis, o 2007-ieji paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais.
Paklausite, kam visa tai? Gal žmonėms vertėtų labiau galvoti apie darbą savo šalyje, o ne svetur?
Be abejo, jeigu žmogus nori likti namuose, niekas negali jo varu išvaryti. Tačiau laisvė judėti Europoje yra esminė Europos piliečių teisė, nešanti dar ir ekonominės naudos. Nustatyta, jog tie pasaulio regionai, kur darbo rinka yra judri, ekonomiškai auga sparčiausiai. Bet eurppiečiai nelabai linkę važiuoti dirbti į kitas šalis, nors įrodyta, jog tokia darbo patirtis gerina profesinius įgūdžius, leidžia siekti aukštesnių gyvenimo standartų ir teigiamai atsiliepia ekonomikos augimui. Europos Komisijos atlikta apklausa rodo, jog 2000-aisiais ne gimtojoje šalyje narėje dirbo tik pusantro procento darbingo amžiaus Europos gyventojų.
Svarbu suvokti, jog stipriausiai mūsų darbo rinkas veikia ne globalizacija, o technologijų pažanga. Kuo sparčiau naujos technologijos siūlo naujus produktus ir paslaugas, tuo greičiau sensta darbuotojų esami darbo įgūdžiai ir kvalifikacija. Dėl to labai sutrumpėja ir ekonominiai ciklai. Sėkminga užimtumo politika bus tokia, kuri į tai reaguos greitai ir kryptingai.
Intedruotos darbo rinkos kūrimą būtina remti ir šalinti visas galimas kliūtis. Iš kitos pusės, reikia daryti viską, jog būtų išvengta bet kokio pavidalo socialinio dempingo. Spartus ekonomikos augimas negali tapti įrankiu supriešinti darbdavius ir darbuotojus.
Yra ir gerų ženklų. Pastaraisiais metais darbuotojai daug palankiau pradėjo žiūrėti į mobilumą. Kompanijos „PriceWaterhouseCoopers“ (PWC) pranešime teigiama, kad 17 proc. darbingo amžiaus europiečių pageidautų gyventi ir dirbti kitose Europos šalyse, o tai gerokai daugiau, nei prieš keletą metų.
Verslas taip pat nesnaudžia: PWC duomenimis, 20 proc. apklaustų įmonių nurodė, jog jau pradėjo priimti į darbą daugiau iš kitų ES šalių atvykusių darbuotojų, o 70 proc. sako ketinančios tai daryti ateityje. Darbdaviai suvokia, jog šiuolaikinėje rinkoje konkurencigumą vis labiau lemia darbuotojų kvalifikacija, todėl vis daugiau dėmesio skiria profesionaliai, kryptingai ir efektyviai darbuotojų paieškos sistemai sukurti, nes tik taip jie gali greitai ir lanksčiai valdyti savo darbo jėgos poreikius.
Galimybė dirbti bet kurioje Europos vietoje yra naudinga žmonėms, verslui ir kiekvienam europiečiui. Šiuo metu ši galimybė yra kaip niekad lengvai pasiekiama. Jei manote kitaip, paklauskite slovėno Janezo.
V.Špidla yra Europos Komisijos užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių komisaras