Prie 9603 numeriu pažymėto namo – vieno iš daugelio rytinėje Vašingtono (JAV) dalyje – dar nekeroja kiaulpienės. Tai būtų blogas ženklas.
Kaimynai, šiuos augalus išvydę priešais kieno nors būstą, įtaria, kad į jį atkeliavo nelaimė.
Geltonų kiaulpienių jūra žalioje pievelėje byloja, kad nebesirūpinama namu ir sodu.
Šiandien prie namo žydi kiaulpienės, o rytoj už jo riogsos supelijusios šiukšlės.
Vieną dieną prie būsto privažiuos sunkvežimis, iš kurio išlipęs nepažįstamasis įbes į žemę medinį kuolą su skydu „Foreclosure“ („Atimta nuosavybės naudojimo teisė“).
Būtent to baiminasi Sarah ir Prince'as Hyde'ai. Kiaulpienes šeima gali išrauti, o prieš skydą su tokiu užrašu būtų bejėgiai.
Rytinėje Vašingtono miesto dalyje kainos už namus per pastaruosius tris dešimtmečius kilo 7-8 procentais kasmet.
Per šešerius metus kai kuriuose kvartaluose nuosavų namų vertė išaugo tris kartus. Nekilnojamojo turto burbulas sprogo ne tiktai čia, rytinėje Vašingtono dalyje, bet ir visoje Amerikoje.
Šios po JAV nuvilnijusios kreditų krizės šoko bangos nusirito po visą pasaulį, sukrėtė Niujorko, Tokijo ir Frankfurto prie Maino biržas.
Didesnė rizika, didesnis pelnas
Dabar tokios šeimos kaip Sarah ir Prince'o Hyde'ų, kurie sunkiai kopė į Amerikos vidurinįjį sluoksnį, nusirito žemyn.
Jų šeima – viena iš daugiau negu dviejų milijonų, kurioms gresia nuosavybės naudojimo teisės atėmimas. Vien 2005-2006 metais Amerikos hipotekų bankai suteikė 1200 milijardų JAV dolerių nepatikimiems skolintojams.
Jų bankrotas vadinamojoje didesnės rizikos nekilnojamojo turto paskolų rinkoje sukėlė grandininę reakciją. Tam, kad bankai galėtų disponuoti naujomis pinigų sumomis, savo paskolas jie pardavė investuotojams – visa tai susiję su įteisintais kreditais.
Juo didesnė rizika, juo didesnės palūkanos ir pelnas. Tai priviliojo ribotos rizikos draudimo fondus, kurie visame pasaulyje graibstė šiuos paskolos raštus ir spekuliavo nekilnojamojo turto vertės augimu JAV rinkoje.
„Tiksliai nežinome, kam šiuo metu esame skolingi“, – sako Prince'as.
Jis nežino, ar artimiausiu laiku jis ir jo šeimos nariai turės stogą virš galvos.
Įmoka už namą staigiai išaugo
Šios šeimos svajonė turėti nuosavą būstą išsipildė 2001 metų balandį.
Anuomet, kai palūkanos už būsto kreditą buvo mažos, prasidėjo JAV nekilnojamojo turto rinkos pakilimas.
Kilus nuosavų būstų pirkimo bumui, neliko nuošalyje ir abu emigrantai iš Siera Leonės Hyde'ai, jau seniai turėję JAV pilietybę. Abu dirbo po šešiolika valandų kasdien. Buvo nepakeliamai sunku, bet vyras ir žmona žinojo, dėl ko plušo – dėl nuosavų keturių sienų.
Pagaliau jie, kaip ir septyni iš dešimties amerikiečių šeimų, įsikūrė nuosavame name, už kurį statybos bendrovei paklojo 367 tūkstančius JAV dolerių.
Turint omenyje, kad šios šeimos metinės pajamos siekė daugiau negu 150 tūkstančių JAV dolerių ir jų „credit score“ (indeksas, pagal kurį JAV bankai vertina savo klientų mokumą) buvo aukštas, dėl paskolos nekilo problemų.
„Bankas tenorėjo 32 tūkstančių JAV dolerių įmokos. Bet kai gruodžio mėnesį įsikraustėme į namą, jo vertė jau siekė daugiau nei 400 tūkstančių JAV dolerių“, – sako P.Hyde'as.
Tik iš pradžių ši šeima buvo apsaugota nuo didesnės rizikos nekilnojamojo turto paskolų rinkoje su kintamomis procentų normomis.
3 tūkstančių JAV dolerių mėnesio įmoka, kuri buvo beveik tris kartus didesnė už ankstesnių apartamentų nuomą, stipriai užgulė šeimos pečius. Sarah ir Prince'as įsiskolino. Vieną kartą, antrąkart, kol pagaliau kreipėsi į „Ameriquest“ – kreditų bendrovę, kuri kažkada buvo iškelta į padanges kaip „inovacinė“.
Šeimai grasino baudomis
Jos įkūrėjas Rolandas E.Arnallis, iš paprasto vaikinuko tapęs milijardieriumi, buvo laikomas savo verslo lyderiu, nes jo teikiamos paskolos už įkeistą nekilnojamąjį turtą suteikė galimybę neturtingesniems JAV piliečiams įsigyti nuosavą būstą.
Tačiau 2006 metais „Ameriquest“ įkūrėjas turėjo pakloti JAV teisingumo ministerijai daugiau nei 300 milijonų JAV dolerių baudą už tai, kad būtų panaikintas ieškinys prieš jo bendrovę dėl pernelyg išpūstų palūkanų ir kredito mokesčių.
Bet to Sarah ir Prince'as nežinojo ir nežino iki šiol. Jie žino tiktai tai, kad žemė po jų kojomis pradėjo slysti 2004-aisiais. Kai mirė Sarah tėvas, dėl laidotuvių išlaidų ir kelionės į Afriką, kur jis gyveno, pora praleido mokėjimo terminus.
Jeigu Amerikoje gyvenantis asmuo tris kartus iš eilės laiku nesumoka visos mėnesio įmokos, bankas gali aprašyti skolininko turtą. „Ameriquest“ nedelsė, pagrasino Sarah ir Prince'ui didžiulėmis baudomis, o 2005 metų kovo mėnesį – atimti teisę naudotis turima nuosavybe.
Pasak Sarah, ją ir vyrą apėmė panika, ir nuo to laiko prasidėjo jų kančios.
Namą pardavė su šeimininkais
Dabar šeimos advokatas Scottas Borisonas beveik atsekė, kaip viskas vyko pagal jam jau žinomą schemą.
Sarah ir Prince'as, bijodami tolesnių bendrovės „Ameriquest“ žingsnių, kreipėsi į hipotekų rykliu tituluojamą bendrovę „Metropolitan Money Story“.
Ši pažadėjo padėti į bėdą pakliuvusiai šeimai.
Likus keturioms dienoms, kai bus atimta Hyde'ų teisė naudotis turima nuosavybe, jiems buvo pakišta valstybės licencijuota „Metropolitan Money Story“ sutartis, kurią Sarah ir Prince'as pasirašė.
Jie pasitikėjo savo kaimyne Jennifer McCall, kuri, būdama minėtos bendrovės kreditų maklerė, ir sumanė šį sandėrį.
Dabar „Metropolitan Money Story“ nori atgauti iš Hyde'ų šeimos visus pinigus, kurių nekilnojamojo turto rinkoje yra vertas jų namas. 2005 metų pavasarį tai sudarė 605 tūkstančius dolerių – dabar jau su nauja paskola. Mat kredito sutartį „Metropolitan Money Story“ vėl pardavė.
Pasak šeimos advokato, veikiausiai „New Century Mortgage“.
Ši gavo pinigus iš investicinių Volstrito fondų. Sistema funkcionavo tol, kol šių metų pavasarį bankrutavo „New Century Mortgage“. Visų šių pinigų Sarah ir Prince'as nematė.
Negana to, prieš metus sužinojo, kad jų namas jau turi naują savininką – Cliffordą McCallą, maklerės J.Call vyrą.
Po šios žinios Sarah visiškai neteko kantrybės ir kaimynei J.Call be jokių užuolankų išdrožė: „Mano namo negausite, geriau jau nusižudysiu“.
Federalinis tyrimų biuras (FTB), uždaręs „Metropolitan Money Story“, mano, kad bendrovės savininkai – sutuoktinių pora – paspruko.
Jų nusikaltimo bendrininkams – J. ir C.McCallams gresia bankrotas, nes pastarojo pavarde įregistruota paskutinė paskola.
Akivaizdu, kad jie ketino Sarah ir Prince'o namą parduoti ir uždirbti, bet jų planas nuėjo niekais – namo kaina krinta, o kreditų rinka „išdžiūvo“.
Kuo baigsis ši istorija?
Aišku tik viena: laimėjusiųjų čia nebus.