Kol motina žvalgėsi, judri mažylė netikėtai ištraukė rankutę mamai iš rankos ir visu greičiu leidosi pirmyn. Ir... skaudžiai trenkėsi į stropiai išblizgintą durų stiklą. Susigurino nosį, prasiskėlė kaktą.
Klyksmo ir ašarų buvo tiek, kad mamai nebe apsipirkimas rūpėjo. Nesiaiškino ji ir su parduotuvės administracija, – skubinosi namo dukrai bent ledo ant gumbo uždėti.
Pažymi tik suaugusiems
„Kaipgi taip? – dienraščiui „L.T.“ piktinosi ponia Saulė. – Ir universalinėje, ir kitose parduotuvėse – dabar beveik visos durys stiklinės. Suaugusieji gal jas ir mato, nes užrašai, lipdukai, žymos – tik jų akių lygyje. O vaikai juk maži, kai bėga, į viršų nesižvalgo...”
Vilniaus Antakalnio poliklinikos Vaikų traumatologijos punkte patikino, jog slaugyti vaikus, kurie būtų susitrenkę į stiklines parduotuvės duris, tenka nedažnai.
Tačiau tokių dalykų vis dėlto pasitaiko. „L.T.“ kalbinama gydytoja Ingrida Sapagovaitė prisiminė du atvejus, kai traumatologijos punkto medikams reikėjo pasirūpinti dėl stiklinių durų ar pertvarų nukentėjusiais vaikais. Vienas susižalojo batų parduotuvėje, kitas nepamatė kruopščiai išblizginto stiklo sporto bazėje ir išėjo pro jį laukan su visais irklais.
Trenkėsi ir meras
Ne visada stiklines duris pastebi ir suaugusieji. Ir ne vien parduotuvėse jos stiklinės. Štai maždaug prieš mėnesį net televizija rodė, kaip Vilniaus meras Juozas Imbrasas, savivaldybėje bėgdamas nuo įkyriai jį paklausti norinčių žurnalistų, skaudžiai trenkėsi į stiklo sieną šalia durų.
Iš šalies žiūrintiems gal buvo ir juokinga. Bet pačiam sostinės vadovui, matyt, nelabai. Ypač jei dar įsistatė mėlynę, kuri incidento ilgai neleido pamiršti.
Išbėgo su durimis
VCUP rinkodaros vadybininkė Remigija Račilienė L.T. sakė, jog pastato administracija, išnuomodama patalpas bet kuriai parduotuvei, visada nurodo, jog stiklo duris būtina pažymėti suaugusio žmogaus akių lygyje.
„Kad jos būtų apklijuotos iki apačios, tikrai nereikalaujame. Vaikais privalo rūpintis tėvai. Negalime būti už juos atsakingi, – teigė R.Račilienė. – Vaikus parduotuvėje reikia prižiūrėti, saugoti ne tik dėl stiklų, bet, pavyzdžiui, ir dėl
lifto.”
Vis dėlto vadybininkė pripažino, jog stiklinės durys ir pertvaros problemų kelia.
„Ir pačios dažnai į tuos stiklus atsitrenkiame. Eini užsisvajojusi, ir... bac! Kiek galime, tiek ženkliname, bet visko pasitaiko, – sakė R.Račilienė. – Sykį, pamenu, trečiame aukšte iš lifto iššoko vyras ir kai bėgo, tai taip ir išbėgo su durimis... Ir dabar juokas ima prisiminus. Bet jam, matyt, buvo nejuokinga.”
R.Račilienės teigimu, tąsyk nelaimėlis administracijai pretenzijų nepareiškė. Ir administracija iš jo padengti nuostolių neprašė – atlygino draudimo kompanija.
Reglamentas liepia pasirūpinti
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento parengtame Statybos techniniame reglamente yra nuoroda, jog visuomeninės paskirties statiniai turi būti eksploatuojami saugiai. „Stiklinės durys, pertvaros ar vitrinos turi būti apsaugotos nuo galimo susidūrimo, įrengiant saugos priemones ar įspėjamuosius ženklus”, – nurodo reglamentas. Tačiau kokiame aukštyje turi būti tie įspėjamieji ženklai, nepasakyta. Tad kol neatsitiko nelaimė, parduotuvės pačios sprendžia, kiek tų įspėjamųjų ženklų reikia ir ar jų pakanka.
www.lt24.lt