Vienas garsiausių pasaulyje vadybos specialistų Jeffrey Pfefferis įsitikinęs, kad darbuotojai yra didžiausias įmonių turtas, o dėl mažo darbuotojų lojalumo kalti ir patys darbdaviai, skiriantys per mažai dėmesio savo turtui išsaugoti.
Savo mintimis apie personalo vadybą bei jos klaidas J.Pfefferis pasidalijo su „Lietuvos rytu“.
* * *
- Lietuvoje darbdaviai skundžiasi nuolat didėjančiu darbuotojų trūkumu. Kad išsaugotų darbuotojus, įmonės priverstos smarkiai didinti atlyginimus, dėl to didėja ir gaminių savikaina. Kaip manote, ar pinigai – geriausias būdas išsaugoti darbuotojus?
- Atsakysiu vienu žodžiu – ne. Tokia strategija negali būti sėkminga, nes kiekvienas gali ją nukopijuoti. Juk kiekvienas gali pasinaudoti pinigais problemai išspręsti.
Žmonės neateina į įmonę dėl pinigų ir retai išeina dėl pinigų.
Dažniausiai jie išeina dėl to, kad jų neišklausoma, elgiamasi nepakankamai gerai, darbuotojai negali panaudoti savo įgūdžių darbe arba nesitiki, kad ateityje padėtis bus geresnė nei dabar.
Taigi metodas, kai problemos sprendžiamos pinigais, beveik niekada nepasitvirtina. Kur kas geriau pasukti vadinamuoju „Puiki vieta dirbti“ keliu. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti pasitikėjimui, gyvenime ir darbe reikia daugiau lankstumo, taip pat – gerbti darbuotojų šeiminius įsipareigojimus.
- Jeigu pinigai – prasta priemonė, kaip tuomet padidinti darbuotojų lojalumą, kuris Lietuvoje yra itin prastas?
- Investuoti į darbuotojus, jų mokymus, tobulėjimą. Tai padės atsirasti abipusiam ryšiui tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbuotojai įmonėje turėtų jaustis kaip bendruomenėje. Darbdavys gali pasiūlyti įvairius priedus bei pagalbą darbuotojo problemoms išspręsti.
- Natūralu, kad savininkai suinteresuoti sėkminga įmonės veikla, nes nuo to tiesiogiai priklauso ir jų pačių gerovė. O ką daryti, kad ir darbuotojas būtų suinteresuotas įmonės sėkme?
- Paprasčiausias atsakymas būtų toks: jeigu nori, kad darbuotojai jaustųsi savininkais, reikia, kad jie ir taptų savininkais. Tai galima padaryti keliais būdais: leisti jiems tapti tam tikros akcijų dalies savininkais arba sukurti darbuotojų pensijų kaupimo sistemą.
Kitas atsakymas – kokia nors forma dalytis su darbuotojais įmonės pelnu. Tokiu atveju darbuotojai bus suinteresuoti sėkminga įmonės veikla. Įrodyta, kad šie būdai yra efektyvūs ir puikiai veikia.
- Vadinasi, darbuotojai yra didžiausias bendrovės turtas? Jeigu taip, kaip tuomet apsisaugoti nuo didžiausio turto praradimo?
- Riziką, kad darbuotojai išeis, galima sumažinti įvertinus darbuotojų kaitą ir vadybos lygį – ar įmonė padeda mažinti darbuotojų kaitą, ar jos veiksmai situaciją tik dar labiau blogina?
Kitas dalykas – manau, kad bendrovės labai klysta nepastebėdamos dabartinių savo sprendimų ilgalaikių padarinių. Pavyzdžiui, atleisdamos darbuotojus ar priimdamos kitus sprendimus. Tai silpnina darbuotojų ir darbdavių ryšius.
Darbuotojui tartum pasakoma, kad kai įmonei ateis sunkūs laikai, juo niekas nepasirūpins – jis turės išmokti pats savimi pasirūpinti. Tokiu atveju darbuotojas darbdavio atžvilgiu laikysis tokios pozicijos: jeigu tu man nesi lojalus, ir aš tau nebūsiu lojalus.
Kompanijos kas dieną priima daug sprendimų, kurie yra tarsi ženklas darbuotojams, kad jos jiems nieko neskolingos. O po to bendrovės stebisi, kai darbuotojai atsako tuo pačiu.
Pirma, ką įmonės galėtų padaryti – sudaryti sąrašą sprendimų, kuriuos ji priėmė. Tada reikėtų įvertinti tuos sprendimus, ar jie skatina žmones likti toje įmonėje, ar priešingai – skatina žmones išeiti.
- Pateikite geriausią ir blogiausią personalo vadybos pavyzdį.
- Pirmojoje vietoje turi būti darbuotojai, antrojoje – klientai, trečiojoje – akcininkai.
Jeigu įmonė rūpinasi savo darbuotojais, tuomet pastarieji rūpinsis klientais, kurie vis sugrįš, tuomet ir akcininkai bus laimingi. Kai kurios bendrovės būtent taip ir elgiasi, bet jų nėra didžioji dalis.
Teigiamas pavyzdys – inkstų dializės bendrovė „DaVita“. Ji investavo į pacientus prižiūrinčius gydytojus, kurių atlyginimai palyginti nedideli, o jų kaita – labai didelė. Todėl įprastai į tokius specialistus nebūtų investuojama.
Bendrovė tai darė, kai buvo susidūrusi su siaubingais finansiniais nepritekliais. Jie daug investavo į darbuotojų mokymus bei tobulėjimą, ir tai buvo signalas šiems žmonėms, kad jie yra svarbūs organizacijai.
Blogiausių pavyzdžių dažnai pasitaiko tarp aukštų technologijų bendrovių. Vienas pavyzdžių gali būti „Oracle“. Nors šios bendrovės veikla sėkminga, organizacijos kultūra yra veikiau bjauri, joje gausu spaudimo bei konkurencijos, o darbuotojų kaita – labai didelė.
- Išvardykite tris dalykus, kurių neturėtų daryti vadovas.
- Pirmiausia reikėtų vengti prarasti žmones, vengti mažinti atlyginimus, vengti meluoti.
- Ką esate girdėjęs apie Baltijos šalis ir kas labiausiai atkreipė jūsų dėmesį?
- Žinau, kad Baltijos šalys neseniai įstojo į Europos Sąjungą, žinau šiek tiek istorijos, pavyzdžiui, kad Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos. Be abejo, žinau, kad Baltijos šalių ekonomika auga greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.
Žinau apie neramumus nekilnojamojo turto rinkoje ir kad „Skype“ kilo iš Estijos. Žinau, kad Lietuva turi labai stiprias krepšinio tradicijas.
Manau, kad šios mažos šalys pajėgios pasiekti bent jau tai, ko pasiekė Singapūras kurdamas vadybos mokslą ir ekonomikos konkurencingumą.