„Pernai kažkas už gerai išsilaikiusią mamuto galvą su dviem iltimis gavo 800 tūkst. rublių (80 tūkst. Lt)“, - sakė A.Vataginas. Tvirtas 45 metų vyras yra subūręs pagalbininkų tinklą – žvejus ir elnių augintojus, priklausančius mažai jukagirų tautelei, kurios teliko 800 žmonių.
„Tikriausiai užsitarnavau jukagirų pagarbą, - sakė jis. – Jų šamanai sušaukė tarybą ir nusprendė mane pripažinti savo gentainiu“. Taigi dabar jis yra jukagiras Nr.456.
Šie žmonės yra jo ieškotojai, klajojantys po plačias tundros tuštumas ir ieškantys vertingų daiktų. A.Vataginas reguliariai malūnsparniu skraido į pagrindinę jukagirų gyvenvietę Andriuškiną, įsikūrusį už 200 km nuo regiono centro Čerskio, ir ten apžiūri prekes.
Priešistorinius kaulus nėra labai sunku rasti. Amžinasis įšalas tirpsta ir skilinėja taip greitai, kad kai kuriose tundros vietose kas kelis metrus galima pamatyti iš žemės kyšančius kaulus. O kai kurie tiesiog guli paviršiuje.
A.Vataginas už kilogramą mamutų kaulų moka nuo 200 iki 4000 rublių (20-400 Lt). Tačiau prireikia žvitrios akies ir žinių apie vietovę, kad rastum išties vertingų egzempliorių.
Labiausiai vertinamos beveik ratu susisukusios iltys, kurių ilgis kartais siekia 5 metrus. Gerų ilčių pora yra tikra retenybė, o dvi iltys ir gerai išsilaikiusi kaukolė gali atnešti turtus.
„Jei pasiseka, vietos gyventojas per dieną gali užsidirbti 200 tūkst. rublių (20 tūkst. Lt), - teigė A.Vataginas, mūvintis masyvų sidabrinį žiedą su išgraviruota mamuto galva. – Norėdamas tiek pat uždirbti kitu būdu jis turėtų lenkti nugarą visus metus“.
Tačiau A.Vataginui rūpi ne tik pinigai. Jis ir pats neria į ledinius vietos upių vandenis ieškoti relikvijų. O iš jo sumokamų pinigų gyvena visi jukagirai.
Daugelis A.Vatagino ir jo talkininkų rastų kaulų atsiduria Ledynmečio muziejuje Maskvoje. Muziejus neslepia, kad mokslas artimai bendradarbiauja su verslininkais.
Muziejaus atstovas Aleksandras Svalovas ant piršto nešioja tokį patį žied, kokį tolimajame Čerskyje mūvi A.Vataginas.
Šis žiedas yra Nacionalinio susivienijimo – verslininko Fiodoro Šidlovskio vadovaujamos kompanijos – simbolis. Kompanija vadovauja muziejui ir turi vyriausybės leidimą kasti priešistorinius kaulus.
Nacionalinio susivienijimo tarybos pirmininkas A.Svalovas pasakoja, kad privatūs kolekcininkai už gerai išsilaikiusią iltį gali sumokėti iki 20 tūkst. dolerių (50 tūkst. Lt), o už visą rekonstruotą mamuto skeletą nepagailėti nuo 150 iki 250 tūkstančių dolerių (373-622 tūkst. Lt).
Kaulai patenka ir į JAV bei Pietų Korėjos muziejus. Naujos rinkos atsiveria ir tokiose augančio ūkio šalyse kaip Kinija. „Besivystančios šalys rodo didžiulį susidomėjimą mamutais, - sako A.Svalovas. – Jų ūkiai auga, jos turi pinigų ir nori turtinti savo muziejus“.
Tik 52 metų mokslininkas Sergėjus Davydovas iš Čerskio nepardavinėja surinktų kaulų. Jis juos pasilieka, kad galėtų tyrinėti klimato pokyčių padarinius. Ir todėl, kad jie jį žavi.
„Šiame dantyje yra neįprastas nelygumas. Mamutui turbūt siaubingai jį skaudėjo. Sunku ir įsivaizduoti, kaip jis riaumojo“, - sako S.Davydovas, švelniai glostydamas juodą bato dydžio dantį.
Jis parodo ir kitus savo radinius: milžiniškus mamuto šlaunikaulius, gauruoto raganosio ragus, priešistorinio arklio žandikaulius ir urvinio liūto kaukolę. Aštriais ragais vainikuota bizono kaukolė puošia jo jaukaus medinio namelio interjerą.
S.Davydovas pripažįsta, kad kylanti Sibiro temperatūra – tikra palaima kaulų rinkėjams: „Amžinajam įšalui tirpstant, mes tyrinėjimams gaunam vis daugiau objektų“. Bet priduria: „Žiūrint iš visos žmonijos perspektyvos, geriau to nebūtų atsitikę“.