* * *
- Ar darbo skelbimo autoriaus teisės yra saugomos? Kokiais atvejais taikoma autorių teisių apsauga ir kokiais ne?
- Autorių teisių teisinės apsaugos esmė yra ta, kad kiekvieno originalaus literatūros, mokslo ar meno kūrinio autoriaus teisių savininkas ir tik jis gali savo nuožiūra leisti arba uždrausti visiems kitiems asmenims jo sukurtą kūrinį kopijuoti, platinti, viešai rodyti, versti į kitas kalbas ir atlikti panašius veiksmus. Taip kūrinys tarsi prilyginamas bet kokiam kitam vertingam daiktui, kurį autorius turi teisę parduoti, išnuomoti arba kitais būdais gauti iš jo naudą ir kurio niekas kitas savintis negali. Kad kūrinys būtų saugomas autorių teisių, jis turi būti originalus – tai yra pati svarbiausia autorių teisių apsaugos suteikimo sąlyga.
Todėl į klausimą, ar darbo skelbimas yra autorių teisių apsaugos objektas, atsakymas iš pirmo žvilgsnio yra labai paprastas: taip, jei darbo skelbimas yra originalus. Tačiau kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, koks kūrinys turėtų būti laikomas „originaliu“, anaiptol nėra aiškiai apibrėžti. Kalbant bendrai, „originalus“ – tai savitas, nestandartinis, nenuvalkiotas, išsiskiriantis iš kitų tokio pobūdžio kūrinių.
Pati darbo skelbimo funkcija, formalus teksto stilius, standartizuotas darbo skelbimo turinys lemia, kad daugelis įprastų darbo skelbimų akivaizdžiai neatitiks originalumo kriterijaus, nebus pakankamai išskirtiniai ir nestandartiniai. Štai darbo skelbimas, kuriame lakoniškai nurodomi įprasti tokio skelbimo elementai – įmonės aprašymas, siūlomos pareigos, darbo pobūdis ir reikalavimai kandidatui, manyčiau, tikrai nebus originalus ir todėl autorių teisių apsauga jam nebus taikoma.
Kita vertus, šiandieninėje darbo rinkoje, kuomet kvalifikuotų darbuotojų stygius jau tapo pakankamai rimta problema, darbo skelbimai dažnai neapsiriboja lakoniška standartine informacija – darbo skelbimą įmonės dažnai naudoja kaip priemonę atkreipti į save dėmesį, pabrėžti savo išskirtinumą ir pranašumą prieš konkurentus, pranešti (ir nebūtinai tik potencialiems darbuotojams), kad įmonė plečiasi, yra auganti ir perspektyvi. Trumpai tariant, toks darbo skelbimas – jau ne tik informacija, bet ir reklama. Neatsitiktinai viešųjų ryšių ir reklamos kompanijos į savo klientams ruošiamas „stiliaus knygas“ (angl. brandbook) dažnai įtraukia ir darbo skelbimo maketą. Tokių skelbimų tekstas bei struktūra nestandartiniai, skelbimai dažnai būna iliustruojami grafiniais elementais ar meninio stiliaus fotografijomis. Tokie darbo skelbimai, o taip pat ir atskiri originalūs jų elementai (originalus tekstas, iliustracijos, fotografijos, kiti dizaino elementai) tikrai yra pakankamai originalūs ir todėl saugomi teisinėmis priemonėmis.
- Kam priklauso darbo skelbimo autoriaus teisės?
Nustatant, kam priklauso vieno ar kito kūrinio autoriaus teisės, derėtų aiškiai skirti turtines ir neturtines autoriaus teises. Įstatymas saugo tris neturtines autoriaus teises – teisę į autorystę, teisę į autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamumą. Pirmosios dvi teisės, paprastai tariant, suteikia autoriui teisę reikalauti, kad bet kokiais būdais naudojant ar platinant kūrinį būtų aiškiai nurodomas (arba nenurodomas) autoriaus vardas. Teisė į kūrinio neliečiamumą suteikia autoriui galimybę uždrausti kūrinį pakeisti ar iškraipyti. Neturtinės autoriaus teisės pasižymi tuo, kad jų negalima perduoti kitiems asmenims, net jei turtinės kūrinio autoriaus teisės ir būtų perduotos.
Dėl šios priežasties neturtinės autoriaus teisės visuomet priklauso autoriui, t.y. kūrinį sukūrusiam asmeniui. Svarbu pažymėti tai, kad autoriumi laikomas tik kūrinį sukūręs fizinis asmuo – autoriumi pagal įstatymą negali būti įmonė, įstaiga ar organizacija.
Turtinės autoriaus teisės – teisė leisti arba uždrausti kūrinį atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, viešai paskelbti – paprastai priklauso kūrinio autoriui, tačiau autorius turi teisę turtines autoriaus teises perleisti sudarydamas autorinę arba licencinę sutartį. Turtinės autoriaus teisės taip pat gali būti paveldimos.
Kalbant apie turtines autoriaus teises taip pat svarbu nepamiršti, kad turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas penkeriems metams pereina darbdaviui, nebent darbdavys ir darbuotojas būtų susitarę kitaip. Tačiau šiuo atveju turtinės autoriaus teisės darbdaviui pereina tik tuo atveju, kai kūrinį darbuotojas sukuria vykdydamas savo darbines pareigas, pavyzdžiui, žurnalistas, dirbantis laikraštyje, darbo metu parašo straipsnį, reklamos kompanijos dizaineris sukuria logotipą ir pan. Remiantis šia taisykle, darbuotojo sukurto darbo skelbimo turtinės autoriaus teisės taip pat pereitų įmonei, kurioje darbuotojas dirba.
- Ar originalaus darbo skelbimo autorių teisių savininkas gali reikšti pretenzijas kitam asmeniui, jeigu mato, jog šis akivaizdžiai panaudojo jo tekstą ieškodamas darbuotojų? Kokie įstatymai ir kokią atsakomybę nustato už tokio pobūdžio autorių teisių pažeidimą?
Atsakomybę už autorių teisių pažeidimus ir autorių teisių gynybos priemones, numato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymas. Autorių teisių apsaugą tarptautiniu lygiu užtikrina Berno konvencija „Dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos“, kuri priimta dar 1886 metais ir kurią šiuo metu yra pasirašiusios net 163 valstybės.
Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, jei autorių teisių savininkas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti pažeidėją nutraukti pažeidimą, pavyzdžiui, išimti autoriaus teises pažeidžiantį darbo skelbimą iš pažeidėjo interneto svetainės.
Tuo atveju, jei autoriaus teisės dar nėra pažeistos, tačiau dėl kito asmens veiksmų kyla jų pažeidimo grėsmė, autorius gali teisme reikalauti uždrausti tokios veiksmus atlikti. Pavyzdžiui, autoriaus teisių savininkas, sužinojęs, jog rengiama jo teises pažeisianti publikacija, galėtų reikalauti uždrausti tokią publikaciją spausdinti ar kitaip paskelbti.
Tais atvejais, kai pažeidžiamos neturtinės autoriaus teisės, autorių teisių savininkas gali reikalauti taikyti vadinamąsias atkūrimo priemones, pavyzdžiui, paskelbti apie pažeidimą spaudoje, ištaisyti neteisingai nurodytą autoriaus vardą ir pan.
Galiausiai autorių teisių savininkas gali reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę (neturtinių teisių pažeidimo atvejais ir neturtinę) žalą, įskaitant ir dėl pažeidimo negautas pajamas, arba išreikalauti iš pažeidėjo atlyginimą už neteisėtą kūrinio panaudojimą. Pavyzdžiui, iš neteisėtai originalų darbo skelbimą naudojančio asmens būtų galima reikalauti tokio dydžio atlyginimo, koks paprastai mokamas už tokio pobūdžio originalaus darbo skelbimo sukūrimą.
- Kokių veiksmų darbo skelbimo autorių teisių savininkas gali imtis, siekdamas išvengti jo teisių pažeidimo?
Labai paprastas, tačiau efektyvus būdas išvengti autorių teisių pažeidimų – tinkamai informuoti visuomenę apie šias teises, naudojant autorių teisių apsaugos ženklą. Autorių teisių apsaugos ženklą sudaro apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė “C” (angl. - “copyright”), autoriaus arba kito autorių teisių savininko vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai. Šiuo metu vis dažniau spaudoje galima pamatyti darbo skelbimų, pažymėtų autorių teisių apsaugos ženklu, ypač tokia praktika paplitusi tarptautinių korporacijų tarpe, kurių reklamos bei žmogiškujų išteklių paieškos kampanijos yra brangios ir kurioms ypatingai svarbi yra įmonės dalykinės reputacijos bei prekės ženklo apsauga.
Šio ženklo nurodymas darbo skelbime leis potencialiems pažeidėjams suprasti, kad autorių teisių savininkas laiko savo kūrinį autorių teisių objektu ir, esant reikalui, yra pasiryžęs jį ginti nuo pažeidimų. Be to, autoriaus teisių apsaugos ženklo nurodymas pasitarnaus tuo atveju, jei kilus ginčui autorių teisių savininkui teks kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teismas: tokiu atveju bus lengviau įrodyti, kad autoriaus teisių pažeidėjas žinojo apie kūriniui taikomą apsaugą, o nuo pažeidėjo sąžiningumo tam tikrais atvejais gali priklausyti ir autoriaus teisių savininkui priteisiamos kompensacijos dydis.
* * *
Interviu pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir ja neturėtų būti vadovaujamasi individualiu konkrečiu atveju.