Plastikinis amerikiečių finansinės gerovės namelis

,,Ar tekėsi už manęs?“, — susijaudinęs klausė Džonas. ,,Taip, taip, taip“, — atsakė rausdama Suzana. Prisiekę amžiną meilę, pasikalbėję apie buvusius ir buvusiąsias, įsimylėjėliai ,,pamiršo“ vienas kitam pasisakyti tik vieną ,,smulkmeną“: Džonas prie altoriaus stojo būdamas bankams skolingas 16 000, Suzana — daugiau kaip 30 000 dolerių.

Tokios džonų ir suzanų istorijos Jungtinėse Valstijose nebėra retenybė. Į amerikiečių medaus mėnesį šaukštą deguto drėbteli kreditinių kortelių skolos. Madas sekantis jaunimas griebiasi plastikinių pinigų norėdamas gyventi dabar, o ne rytoj. Vyresnieji vidurinės klasės atstovai, keičiantis ekonominei situacijai, siekia kreditinių kortelių norėdami išlaikyti įprastus gyvenimo standartus.

Ir vieni, ir kiti prisidėjo prie to, kad statistinis JAV namų ūkis kredito kompanijoms skolingas vidutiniškai po 9 900 dolerių. Vieną iš septynių uždirbamų dolerių amerikiečiai išleidžia įvairiausioms skoloms apmokėti.

Tokie skaičiai būtų neįtikėtini 1980 metais, tačiau XXI amžiuje Amerikos gyventojų finansinė gerovė vis labiau primena ne solidų iš grynųjų pinigų suręstą namą, bet iš plastikinių kortelių sudėliotą namelį.

Per pastaruosius 20 metų gerokai pasikeitė ne tik amerikiečių piniginių turinys, bet ir pačios piniginės. Kadangi kiekvienas suaugęs JAV gyventojas turi maždaug aštuonias kreditines korteles, piniginių gamintojai iš esmės pakeitė modernių pinigų kapšelių išvaizdą. Vieta mylimojo ar mylimosios atvaizdui išliko, tačiau skyrelis, skirtas centams, mažėja ar apskritai nyksta. Užtat daugėja vietos kreditinėms kortelėms susidėti. Neretai JAV rinkai skirta piniginė išsitiesia lyg akordeono dumplės, jos turėtojui suteikdama galimybę kaip ant delno matyti visą spalvingų kreditinių kortelių kolekciją.

Gyventi į skolą tapo daug lengviau, nors pati skola — toks pat akmuo po kaklu, kaip ir seniau. Gauti kreditinę kortelę — vienas juokas. Dažniausiai tam pakanka kelių minučių, praleistų banko internetiniame puslapyje. Užpildai anketą, ir po kelių dienų plastikinis turtas — jau tavo pašto dėžutėje.

Pas tuos, kas nesivargina patys išsiimti kreditinių kortelių, jos į namus ateina pačios ir nekviestos. Vien per 2006 metus finansinės institucijos amerikiečiams išsiuntinėjo 8 milijardus kreditinių kortelių pasiūlymų. Kai kurie iš jų apsiriboja kvietimu atsidaryti kreditinę kortelę su nedidele kredito linija. Kiti pateikia ištisą prabangaus gyvenimo į skolą planą. Reklaminė to plano dalis atspausdinta stambiu šriftu ir žada, kad klientui tam tikrą laiką nereikės mokėti jokių procentų.

Likusioji sutarties dalis, kurioje apibūdinama, kas laukia skolininko praėjus tam tikram periodui, atspausdinta pačiu mažiausiu šriftu. Paprastai informacija apie baudas, papildomus mokesčius ir banko pasiliekamą teisę bet kuriuo metu padidinti procentus, užima keletą smulkiai prirašytų lapų.

Per JAV televizijos laidas ne kartą buvo rodomi eksperimentai, kai eilinio banko kreditinės kortelės sutartis duodama perskaityti patyrusiam teisininkui. Dažnas teisininkas per jam duotą laiką nesugeba tiksliai suprasti, kas parašyta kreditinės kortelės sutartyje. Galima tik spėlioti, kiek šios sutarties punktų teisingai perpranta vidurinės mokyklos nebaigęs darbininkas.

Kuo daugiau žmogus turi kreditinių kortelių ir kuo geresnis jo kreditas, tuo daugiau šansų, kad jis bus bombarduojamas naujais viliojančiais pasiūlymais. Vien dėl to milijonai amerikiečių kasmet yra priversti įsigyti popieriaus smulkintuvus.

Mat vokuose dažnai atkeliauja jei ne pačios kortelės, kurias paskambinus atitinkamu telefonu tereikia aktyvuoti, tai bent jau svarbi finansinė informacija. Ja sėkmingai naudojasi auganti tapatybės vagių armija. Technologijų ir plastikinių pinigų amžiaus sukčiai nieko neįtariančius džonus ir suzanas apvaginėja tol, kol šie sužino, kad jų vardu paimtos kelios paskolos namams pirkti, o kreditinių kortelių skolos siekia dešimtis tūkstančių dolerių.

Lengvai dalijamas kreditas pats savaime nėra blogas dalykas. Šia prasme Jungtinės Valstijos yra bene pati demokratiškiausia ekonomika. Sąžiningas darbas ir protingas naudojimasis kreditu gali eilinei padavėjai ar imigrantui padėti pasiekti kitur neįmanomų verslo aukštumų.

Net ir piktnaudžiaujantiems kreditu Amerika yra pakankamai geranoriška. Iki 2005 m. spalio asmeninio bankroto procedūra JAV buvo tiesiog juokinga. Dažnas galėjo išlipti iš dešimties tūkstančių dolerių siekiančių skolų liūno sausas ir be įsipareigojimų skolas grąžinti. Po minėtosios datos neatsakingai bankrutuoti tapo sunkiau, tačiau paslydusiam ir laiku susigriebusiam skolininkui vis dar sudaromos sąlygos atsitiesti.

Tačiau visuomenė neskatina taupyti ir naudotis kreditinėmis kortelėmis atsakingai. 70 proc. populiaraus žurnalo ,,Men’s Health“ skaitytojų į klausimą, kas jiems sukelia daugiausia streso, atsakė, jog gyvenimas ne pagal kišenę. Tiek vyrai, tiek moterys patiria didelį visuomenės spaudimą išleisti daugiau, nei gali. Tiksliau — išleisti pinigus, kurių neturi.

Dabartinės trisdešimtmetės, kredito kortelių kompanijoms skolingos keliasdešimt tūkst. dolerių ir daugiau, tvirtina apie savo ateitį negalvojusios. ,,Kai man buvo dvidešimt, negalvojau, kad išvis išgyvensiu iki trisdešimties“, — vienai televizijos stočiai neseniai sakė prasiskolinusi Čikagos gyventoja.

Po naujausių technologijų ir investicinių fondų bumo Amerikoje susiformavęs superturtuolių sluoksnis daro didelę įtaką jauniems profesionalams. Žmonės, kurie už apsikirpimą moka 800 dolerių, už laikrodį gali pakloti 150 000, o automobilius renkasi iš tų, kurie kainuoja apie milijoną. dolerių, automatiškai atsiduria visuomenės dėmesio centre. Vos universitetus baigęs jaunimas neišvengiamai žvalgosi į Lindsay Lohan ar Justiną Timberlake’ą, kurie yra įsikūnijusi amerikinė svajonė: yra jauni ir turi viską.

Lengvai prieinamas kreditas gerokai aptrynė socialinių klasių ribas. Anksčiau atitinkamas namas, prie jo durų stovintis automobilis ir tam tikros firmos rankinukas po žmonos pažastimi buvo nesupainiojami aukštesnės klasės požymiai. Dabar tuo gali apsigauti tik naivuolis.

Ne tik automobilis ir namas gali būti pirkti už skolintus pinigus, bet ir rankinukas, kilimas, baldai ir net knygos tuščiai lentynai užpildyti.

Nepaisant atsigavusios JAV ekonomikos, J. Timberlake’o garbė ir turtai pasiekiami toli gražu ne kiekvienam. Tačiau už plastikinius pinigus galima bent jau pasidaryti panašią, kaip dievinamos žvaigždės, šukuoseną ar įsigyti tokius pat džinsus. Ne pagal kišenę gyvenantis jaunimas tam tikra prasme investuoja į savo ateitį. Nepriekaištinga išvaizda ir dizainerių drabužiai gali padėti prasiskinti į aukštesnį visuomenės sluoksnį. Tačiau nesėkmės atveju dviejų prasiskolinusių svajotojų santuoka baigiasi bendra suskilusia finansine gelda.

Tokius nelaimėlius nuolat konsultuoja visoje šalyje gerai žinomas finansinių patarimų radijo šou vedėjas Davidas Ramsey. Jo apskaičiavimais, statistinis jam skambinantis klausytojas turi ,,prisirinkęs“ 50 000 dolerių vertės kreditinių kortelių skolą. Džonai ir Suzanos, paskambinę į D.Ramsey šou, iki soties prisiskundę sunkiu gyvenimu, dažniausiai monologą baigia ,,nekaltu“ klausimu: ,,Kaip manote, ar vertėtų išsimokėtinai pasiimti dar vieną automobilį?“