Reikalavimas užrašais ant pakuotės aiškiai atskirti sviestą nuo riebalų mišinių į naudą išėjo sviesto gamintojams. Šio produkto apyvarta sparčiai didėja. Bendrovė „Nielsen“ paskelbė, jog sviesto apyvarta per pastaruosius metus, palyginti su pernai, padidėjo net 43 proc. O margarino bei riebalų mišinių parduota mažiau negu pernai.
Sviesto apyvarta didėjo, nors jis, palyginti su margarinu ir riebalų mišiniais, yra brangiausias. Tai rodo, jog vartotojai atsigręžė į kokybę.
„Pagrindinė priežastis, kodėl padidėjo sviesto apyvarta, yra reikalavimas ant pakelio rašyti tiesą. Pavadinimas „riebalų mišinys“ lietuviškai skamba negražiai.
Tiesa paskatino vartotojus rinktis sveikus natūralius produktus. Pirkėjai suprato, ką jie vartoja“, – svarstė tyrimų bendrovės „Nielsen“ direktorius Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.
Maišomi gaminiui atpiginti
Dabar sviestu leidžiama vadinti tiktai tuos produktus, kurie pagaminti iš pieno riebalų. Ir augalinių, ir gyvulinių riebalų į sviestą maišyti draudžiama.
„Pieno riebalai yra pagrindinė sviesto sudedamoji dalis. Ji ir pagal maistinę, ir biologinę vertę yra vertingiausia sviesto dalis. Pieno riebalai – emulsijos pavidalo, tad organizmas juos lengvai pasisavina“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Riebalų mišiniuose pieno riebalų kiekis gali būti labai mažas. Jis nurodomas etiketėje. Riebalų mišiniai gaminami naudojant augalinius ir gyvulinius riebalus.
„Gaminant mišinius dalis pieno riebalų keičiama augaliniais. Taip produktas atpiginamas. Be to, jis lengviau tepamas ant duonos“, – tikino A.Greičiuvienė.
Gaunami dirbtiniai riebalai
Margarinas, panašiai kaip riebalų mišiniai, gaminamas iš augalinių ir gyvūnų riebalų. Skirtumas tas, kad margarine nebūna pieno riebalų arba jų itin mažai.
Mitybos specialistų tviritnimu, margarine yra ir kenksmingų cheminiu būdu gaunamų riebalų. Tačiau margarino gamintojai atkerta, jog dėl naujausių gamybos technologijų kenksmingų elementų margarine beveik nelieka.
Visi tepiųjų riebalų produktai skirstomi pagal riebumą. Vartotojai gali pasirinkti, kokio riebumo sviestą, riebalų mišinį ar margariną valgyti.
* * *
Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė:
„Tepiuosius riebalų mišinius galima suskirstyti taip: vienoje pusėje – sviestas, o kitoje – riebalų mišiniai ir margarinas. Margarino sukūrimas buvo mėginimas atrasti sveikus riebalus. Kitaip sakant, sukurti produktą, kuris būtų tariamai sveikas žmogui. O riebalų mišinys yra gamintojų išsigalvojimas.
Šie produktai sukurti komerciniais tikslais, kad būtų paįvairintas produktų asortimentas. Anksčiau buvo manoma, jog margarinas yra panacėja. Kadangi tai – augaliniai riebalai, jį tariamai galima vartoti žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis ar skleroze.
Sviesto žmonės vengia todėl, kad jame daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra svarbios cholesterolio apykaitai. Manyta, jog, valgant margariną, išvengiama šių nesveikų riebalų. Tačiau iš tiesų margarinas yra kenksmingas. Margarinas – dirbtiniu būdu sukietinti (hidrinti) augaliniai riebalai ir aliejai.
Taip gaunamos transriebiosios rūgštys, kurios organizmui svetimos, neaptinkamos gamtoje. Šie riebalai, iš kurių susidaro cholesterolis, veikia taip pat kaip ir sočiosios riebalų rūgštys.
Riebalų mišiniams pagaminti naudojami augaliniai aliejai. Dažniausiai tai ne vertingi aliejai, o kokosų arba palmių branduolių aliejai. Jie yra tokios pat vertės kaip kiaulių taukai.
Geriausia yra rinktis natūralų sviestą. Tačiau vartojami saikingai nė vienas iš šių produktų nepakenks. Suaugusiam žmogui per dieną reikia suvalgyti 2-3 šaukštelius sviesto ir 2-3 valgomuosius šaukštus aliejaus“.