Darbuotojų sekimas. Ar tai legalu?

Darbuotojų stebėjimas taikomas ir siekiant užtikrinti kokybės kontrolę bei komercinių paslapčių apsaugą. Taigi darbuotojų privatumas – neišvengiama darbdavio ir darbuotojo interesų balanso dilema.

Pagrindinėmis ir daugiausia diskusijų keliančiomis darbuotojų veiklos stebėjimo priemonėmis šiandien tampa darbo ir komunikacijos kanalai bei priemonės – mobilieji telefonai bei kompiuteriai.

Dažna įmonė savo darbuotojams suteikia mobiliojo ryšio telefoną, kurio faktiniu naudotoju tampa darbuotojas. Bet abonentas priklauso įmonei, taigi įmonė gali sužinoti kam darbuotojas skambino, rašė trumpąsias žinutes.

Be to, užsisakęs mobiliojo ryšio aparato buvimo vietos nustatymo paslaugą, darbdavys gali „realiu laiku“ stebėti darbuotojo buvimo vietą. Ši priemonė tampa legalia tik tuo atveju, kai darbuotojas, kuris naudojasi stebimu mobiliuoju telefonu, apie šią paslaugą buvo informuotas iš anksto ir tam davė savo sutikimą, kurį jis gali bet kada atšaukti pareikalavęs išjungti vietos nustatymo paslaugą.

Tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 41 proc. dirbančių lietuvių internetu asmeniniams reikalams naudojasi darbo metu, tad natūralus yra darbdavių noras, kad darbuotojas darbui skirtų visą darbo laiką.

Darbdaviai turi teisę žinoti, ką darbo metu veikia jų darbuotojai, tačiau tai nereiškia, kad pateisinamos visos priemonės. Būtina suvokti, kad darbuotojų elektroninio pašto ir interneto naršymo sekimas turėtų būti vertinamas kaip išimtinė priemonė – tai negali būti vykdoma be teisėto tikslo ir be darbuotojų išankstinio sutikimo. Slaptą sekimą be darbuotojo žinios gali pateisinti tik siekis apsaugoti įmonės interesus bei gauti įrodymų, kad darbuotojas darbo metu atlieka neleistinus ir nusikalstamus veiksmus, tad tai pateisinama tik turint pagrįstų įtarimų.

Verta nepamiršti, kad darbdavys turi teisę iš anksto nuspręsti, ar darbuotojams darbo metu ir darbo vietoje leidžiamas asmeninis susirašinėjimas elektroniniu paštu bei kokiu lygiu leidžiama naudotis internetu. Tad vietoj sekimo, darbdavys gali tiesiog riboti prieigą prie nepageidaujamų svetainių internete – ši prevencinė priemonė dažnai būna efektyvesnė nei darbuotojų intertinės veiklos sekimas.

Siekiant išvengti galimų nesusipratimų, darbdavys darbuotojams privalo pateikti tikslų įmonių privatumo politiką apibrėžiantį dokumentą, kuriame būtų suteikiama išsami informacija apie tai, kokiais atvejais bus renkami jų duomenys, nurodant tokio rinkimo apimtis bei tikslus. Taip pat darbuotojas iš anksto turi būti supažindintas, kokiomis aplinkybėmis darbdavys gali tikrinti darbuotojo kompiuterį, darbinio elektroninio pašto susirašinėjimą, aplankytų interneto svetainių duomenis ir kitose darbdavio darbuotojui suteiktose priemonėse esančius duomenis. Sutikimą su šiais principais darbuotojas turėtų išreikšti raštu.

Turint rašytinį dokumentą, iškilus darbdavio ir darbuotojo interesų balanso klausimui darbuotojas žinos, kaip ir kokiu tikslu darbdavys turi galimybę tvarkyti jo duomenis, pavyzdžiui, patikrinti kompiuterio duomenis, o darbdavys žinos, kad darbuotojas yra supažindintas ir sutinka su tokia galimybe.

Įmonės interneto naudojimo ar vidaus tvarkos taisyklėse svarbu apsvarstyti atvejus, kada leidžiama naudotis internetu darbo metu ir darbo vietoje, kokio pobūdžio informacijos negalima persisiųsti interneto, kopijuoti ar peržiūrėti. Jei darbuotojo ryšio priemonėse yra įdiegtos priežiūros ar stebėjimo (monitoringo) sistemos, darbdavys privalo su jomis supažindinti ir paaiškinti, kokiems tikslams bus naudojama informacija, surinkta darbuotojų online veiklos stebėjimo metu.

Darbuotojo teisės

Tiek Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tiek direktyva 1995/46/EC įtvirtina duomenų subjekto turimas teises. ES reikalavimai darbuotojui garantuoja teisę susipažinti su duomenimis, kuriuos apie jį yra surinkęs darbdavys.

Darbuotojo galimybė susipažinti su darbdavio saugoma darbuotojo asmens byla yra svarbus instrumentas, užtikrinantis darbuotojo galimybę bet kada patikrinti, ar darbdavio atliekamos priežiūros operacijos yra teisėtos. Darbuotojas turi teisę bet kada pareikalauti, kad darbdavys nutrauktų duomenų rinkimą, ištrintų pasenusius duomenis, pataisytų netikslumus.

Darbdavio teisės

Tam tikrais atvejais, jeigu darbdavio interesas tvarkyti darbuotojo duomenis yra būtinas tam, kad darbdavys apgintų savo verslą, leidžiama nukrypti nuo darbuotojui suteikiamų teisių įgyvendinimo tvarkos.

Pavyzdžiui, darbdavys, turintis pagrįstų įtarimų darbuotojui padarius nusikalstamą veiką įmonėje, turi teisę prieš tai neinformavęs darbuotojo patikrinti jo kompiuterio turinį, elektroninio pašto susirašinėjimą. Ir tik po tokio patikrinimo darbdavys privalėtų informuoti darbuotoją apie atliktą tyrimą ir suteikti kitą informaciją.

Darbdavys, neteisėtai rinkęs darbuotojų duomenis ir pažeidęs darbuotojo privatumą, rizikuoja ne tik su darbuotoju susitikti teisme dėl neturtinės žalos darbuotojui atlyginimo ar būti nubaustas bauda, kurią gali paskirti Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija, tačiau ir prarasti reputaciją bei gerą vardą darbuotojų akyse (esamų ar potencialių).

Darbuotojas, pažeidęs įmonės informacinių, kompiuterinių išteklių naudojimo taisykles, rizikuoja būti patrauktas drausminėn atsakomybėn – nors tokių atvejų Lietuvoje dar nėra tekę girdėti, ateityje jų neabejotinai bus.

Be to, darbuotojas, atskleidęs konfidencialią informaciją, turėtų atlyginti darbdaviui (buvusiam ar esamam) visą šio dėl tokio atskleidimo patirtą žalą.

***

Advokatas Mindaugas Civilka ir advokato padėjėja Rita Barasnevičiūtė dirba advokatų kontoroje “Norcous & Partners”