Pasak „SEB VB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės Baiginat Kamuntavičienės, nors dėl augančios ekonomikos ir gyventojų pajamų mokesčių lengvatos praėjusiais metais gyvybės draudimo rinka padidėjo beveik 57 proc., didelį susirūpinimą kelia menkas didelių finansinių įsipareigojimų turinčių žmonių finansinis saugumas.
„Situaciją rinkoje įvertinome išanalizavę SEB Vilniaus banko klientų portfelį ir draudimo paslaugų naudojimo statistiką. SEB Vilniaus banko grupės užimamos kreditavimo ir draudimo rinkos dalys leidžia daryti išvadą, kad toks gyvybės draudimo paslaugų paplitimas tarp finansiškai pažeidžiamų, didelių finansinių įsipareigojimų turinčių žmonių yra būdingas visai rinkai“, – sakė „SEB VB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Pasak bankininkės, finansinio saugumo užtikrinimas renkantis gyvybės draudimo paslaugas yra ypač svarbus žmonėms, turintiems didelių finansinių įsipareigojimų. Tokiu atveju draudimo suma turėtų atitikti finansinių įsipareigojimų vertę.
Lietuviai gyvybės draudimą kol kas iškeičia į turto apsaugojimą. „Dabar Lietuvoje gyventojai dažniau draudžia savo automobilius, būstą ir kitą turtą, bet apie savo gyvybės draudimą dažnas dar nesusimąsto. Ne gyvybės draudimui žmonės skiria dukart daugiau lėšų negu gyvybės draudimui“, – sako B. Kamuntavičienė.
Pasak jos, ateityje dėmesys gyvybės draudimui didės – valstybėse, kur gyvybės draudimas jau įsitvirtinęs kaip būtina finansinio saugumo priemonė, jam tenka apie 60 procentų visų draudimui skiriamų lėšų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje vidutiniškai vienas žmogus gyvybės draudimui skiria net 80 proc. visų draudimo įmokų.
Remiantis vienos didžiausių pasaulyje draudimo bendrovių „Swiss Re“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos gyventojai per metus gyvybės draudimo įmokoms vidutiniškai skyrė po 117 litų. Estijoje šis rodiklis yra beveik dukart didesnis – 228 litai, o Lenkijoje – tris kartus didesnis – 336 litai.