Karjeros konsultacijų kreipiasi ne tik darbo rinkoje menkai besiorientuojantys universitetų absolventai. Išsiaiškinti savo laimėjimų, profesionalumo bei atlyginimo vertę nori ir įmonių vadovai.
„Planuoti savo karjerą yra sąmoningo žmogaus bruožas“, – įsitikinusi bendrovės „Search & Selection“ atrankos departamento vadovė Lina Narvilaitė, teikianti nemokamas karjeros konsultacijas.
* * *
- Ar dažnai žmonės ryžtasi kardinalioms permainoms? – pasiteiravo L.Narvilaitės „Lietuvos rytas“.
- Nedažnai. Tačiau stengiasi rasti aukso vidurį – tarkime, rinktis darbą, kuo artimesnį savo pomėgiams. Vienas 30-metis pardavimo vadovas, šias pareigas pasiekęs nuo žemiausio įmonės darbuotojo, visuomet svajojo apie reklamos sritį. Atėjęs pas mus jis svarstė, kaip galėtų imtis naujos veiklos.
Tačiau po pokalbių, svarstymų vyras nutarė, kad negali aukoti pasiektos gerovės, – naujoje srityje jis būtų naujokas, o atlyginimas kur kas mažesnis. Galbūt, kai jam nebeskaudės galvos dėl finansinės gerovės, karjeros perspektyvų, jis imsis reklamos.
Esu susidūrusi ir su 30-mečiu, kuris, tapęs aukščiausiu įmonės vadovu, norėjo viską pradėti iš naujo. Jam atrodė, kad jis per jaunas tapo direktoriumi, todėl dar norėtų padirbėti su komanda, kuriai nevadovautų.
Tokie žmonės mąsto nestandartiškai, jie nemano, kad nuolat turi kilti karjeros laiptais. Jie pasitiki savo jėgomis, žino, kad dar kartą pasieks aukščiausią tašką.
- Kokie jaunų žmonių poreikiai?
- Paprastai jauni, ką tik studijas baigę žmonės neišmano apie darbo rinką, nemoka rašyti gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško, nežino, kaip save patraukliai pateikti darbdaviui, o kartais net sudvejoja dėl savo pasirinkimo – ar tą studijų kryptį pasirinko.
Absolventai tikisi, kad diplomas jiems atvers į ją kelią. Ilgainiui jie suvokia, kad net 1000 litų atlyginimą reikia užsidirbti. Geriau orientuojasi tie, kurie dirbti pradėjo studijuodami, net nesvarbu kuo – kad ir padavėju.
- Ko pas jus ieško šešiasdešimtmečiai?
- Beveik visi jie – įmonių vadovai, norintys imtis naujos veiklos. Tokio amžiaus žmonėms dažnai nebe taip svarbu pinigai ar karjera. Jie tiesiog siekia to, kas įdomu, ieško vidinio, o ne išorinio komforto.
- Kas labiausiai rūpi iš užsienio parvykusiems lietuviams?
- Į mus kreipiasi ir tie, kurie užsienyje atliko juodus darbus, ir tie, kurie dirbo žinomose kompanijose. Su pastaraisiais paprasta bendrauti. Karjeros konsultacijos jiems atrodo neatsiejama profesinės veiklos dalis.
Tačiau tokie žmonės nelengvai suranda darbą, mat savo lanksčiu, lengvu bendravimu, pasauline patirtimi gąsdina darbdavius. O iš Airijos ar Anglijos statybų grįžta žmonės, kurie svetur vyko dėl didesnio uždarbio. Nors jie dirbo juodą darbą, neretai jų išsilavinimas būna aukštasis.
Kartais darbdaviai baiminasi, kad negaudami tokios algos kaip svetur jie vėl išvyks, o įmonė neteks darbuotojų. Bet kažin ar visada tokia baimė pagrįsta – į Lietuvą paprastai grįžta tie, kurie suvokia, kad čia gaus mažesnį uždarbį.
- Ko reikia, kad būtum patrauklus potencialiam darbdaviui?
- Būtinas gerai parašytas gyvenimo aprašymas (CV) ir motyvacinis laiškas. Pastarojo vienodo nedera siųsti kelioms kompanijoms – kiekviename derėtų nurodyti asmens, kuriam laiškas adresuojamas, vardą ir pavardę bei pareigas.
Galima parašyti tiesiai šviesiai: „Ieškau darbo, nes man labai reikia pinigų. Esu pasiryžęs dirbti daug ir sunkiai“. Šie du dokumentai yra pirmasis žingsnis ieškant darbo.
Susiduriame su naujo darbo ieškančiais vadovais, kurie neturi gyvenimo aprašymo, niekada nėra jo rašę. Jie dažnai tai paaiškina taip: jų padėtis per aukšta, kad žemintųsi rašydami CV, – viešintų informaciją, kuri, jų manymu, turėtų būti slapta.
Tokiais atvejais susiduriame su problema – negalime pasiūlyti gero specialisto kandidatūros potencialiam darbdaviui.
Rašyti CV kartais vengia tie, kurie pasitraukė iš valstybinės tarnybos ir nenori aiškinti to priežasčių. Bet kortas atskleidžia paprasčiausia internetinė paieškos sistema – dažniausiai jų praeityje būna skandalinga istorija.