Sodyba kaime - in­ves­ti­ci­ja ar ma­da?

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros, par­duo­dan­čios so­dy­bas su na­mų val­do­mis, nuo­lat se­ka po­rei­kį ir pa­siū­lą rin­ko­je, kai­nų ki­ti­mus, įver­ti­na vi­so sek­to­riaus veik­lą, nes, pa­sak agen­tū­rų va­dy­bi­nin­kų, 2-3 ne­pel­nin­gai par­duo­ti ob­jek­tai ir ver­slo ne­be­lie­ka. Kaip tei­gia ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros UAB „Ei­ka“ vie­šų­jų ry­šių at­sto­vė Dai­va Vil­ke­ly­tė, ant­rų­jų na­mų (ar tai bū­tų na­mas kai­me, ar bu­tas pa­jū­ry­je) pa­klau­sa di­dė­ja dėl pa­di­dė­ju­sių pa­ja­mų. Ar tai bus nuo­la­ti­nė po­il­sio vie­ta, ar bus po­il­siau­ja­ma ki­tur, ir­gi tu­ri įta­kos kai­noms. „Be to, maž­daug nuo 2000 m. sa­vo veik­lą pra­dė­jo spe­ku­lian­tai, nes ra­do ga­li­my­bę už­si­dirb­ti, juo­lab kad iki šiol nė­ra mo­kes­čių už ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą,- tei­gia ji. - Tam įta­kos tu­rė­jo ir pa­lan­kios va­ka­rie­čių po­li­ti­kų prog­no­zės ša­lies ne­kil­no­ja­majam tur­tui brang­ti, įvai­rūs ES fon­dai, ku­riais jau ga­li­ma pa­si­nau­do­ti.“

Bendrovės „DIGINET lt“ re­kla­mos pro­jek­tų va­do­vas Ar­tū­ras Bo­bi­nas įsi­ti­ki­nęs, jog so­dy­bos – tai in­ves­ti­ci­jos at­ei­čiai ir to­dėl jos nuo­lat brangs. „Mies­te na­mai bran­gūs, o jau už 30 km jie kur kas pi­ges­ni. Pa­tvar­kius ap­lin­ką ir esant re­konst­ruk­ci­jų pro­jek­tui, so­dy­bos ir­gi bran­ges­nės, - sa­ko jis.- Na­mų su val­do­mis kai­nos ypač augs, jei­gu pro­vin­ci­jos ra­jo­nuo­se bus in­ves­tuo­ja­ma į įvai­rius ver­slus. Su­pran­ta­ma, dau­giau­siai įta­kos kai­noms tu­ri at­stu­mai (iki 80 km) nuo di­džių­jų mies­tų.“

Įmonės „Ober Haus ne­kil­no­ja­mas tur­tas“ Že­mės skly­pų sky­riaus va­do­vas Vy­tau­tas Bro­niu­kai­tis ir­gi įsi­ti­ki­nęs, jog so­dy­ba kai­me grei­čiau in­ves­ti­ci­ja at­ei­čiai nei ma­da. To­kio po­bū­džio in­ves­ti­ci­jos sa­vo ver­tę iš­lai­ko il­gai, juo­lab kad pa­klau­sa di­dė­ja, pa­siū­la kei­čia­si men­kai, o kai­nos per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus di­dė­jo 10-20 proc. kas­met. „Be gra­žios gam­tos, ne­di­de­lių at­stu­mų, svar­bu pa­sta­tų būk­lė. Vi­du­ti­nė so­dy­bos kai­na - apie 150- 500 tūkst. Lt prie Vil­niaus (20-50 km at­stu­mu). Ša­lia Kau­no so­dy­bos apie 20 proc. pi­ges­nės, prie Pa­ne­vė­žio - dar pi­giau. Daž­nai pa­sta­tų būk­lė es­ti tik pa­ten­ki­na­ma ar­ba juos rei­kia nu­griau­ti. Jei jie tin­ka­mi po­il­siui, tai ir bran­ges­ni, tad ne kiek­vie­nas pir­kė­jas ga­li sau tai leis­ti. Svar­biau­si jų rei­ka­la­vi­mai – van­duo, gra­ži ap­lin­ka, ge­ras pri­va­žia­vi­mas ir elek­tra. Ne vi­si ga­li ir no­ri kas­ti tven­ki­nius ar prū­dus, nes ne vi­si tam tu­ri pi­ni­gų. Tie, ku­rie jų tu­ri, ieš­ko so­dy­bų jau prie eže­rų, o už ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų vi­sai jos ne­per­ka,“ - aiš­ki­na ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pre­ky­bos pe­ri­pe­ti­jas V. Bro­niu­kai­tis.

Men­kas ma­lo­nu­mas ant­rų­jų na­mų sa­vi­nin­kams, kai at­vy­kę po il­ges­nio lai­ko ran­da iš­dau­žy­tus lan­gus ar ki­taip nu­nio­ko­tus na­mus. Daž­nas ne­ži­no, kaip ap­sau­go­ti nuo­ša­liau esan­čią so­dy­bą, juo­lab kad ir kai­my­nai ne­no­ri pa­pil­do­mų rū­pes­čių, be to, die­ną nak­tį už kam­po ne­sto­vė­si.

UAB „Jung­tis“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Aud­rius Ali­šaus­kas „ŪP“ tei­gė, kad ap­sau­gos fir­mų sau­go­mų so­dy­bų ir vien­kie­mių sa­vi­nin­kai pri­va­lo įsi­reng­ti sig­na­li­za­ci­ją su tin­ka­mais sau­gik­liais ar įmon­tuo­ti vaiz­do ka­me­ras, tu­rė­ti ge­rą ry­šio sis­te­mą ir kad prie sau­go­mų ob­jek­tų bū­tų tin­ka­mas pri­va­žia­vi­mas, o at­stu­mas ne di­des­nis kaip 20-30 km nuo mies­to. Esan­tys to­liau sau­go­mi ob­jek­tai grei­tai ne­pa­sie­kia­mi. „Šiuos rei­ka­la­vi­mus sa­vi­nin­kams pa­tei­kia vi­sos ap­sau­gos ben­dro­vės, o pa­slau­gos yra mo­ka­mos pri­klau­so­mai nuo at­stu­mų, - tei­gia A. Ali­šaus­kas. – Ne­tei­sin­gi aliar­mai, su­kel­ti pe­lių, paukš­čių ar ki­tų gy­vū­nė­lių (su­ju­di­na lai­dus), taip pat mo­ka­mi. Ra­jo­nuo­se jau yra vie­ti­nės ap­sau­gos fir­mų ar­ba jau esa­mų ben­dro­vių fi­lia­lai, ta­čiau ir ten at­si­žvel­gia­ma į at­stu­mus, ge­rus ke­lius, nes to­li lau­kuo­se nie­kas iki na­mų ne­va­žiuos.“ Di­rek­to­rius sa­ko, jog ga­li­ma įsi­reng­ti vie­ti­nę sig­na­li­za­ci­ją ar ap­sau­gos pul­tą, o ap­sau­gos ben­dro­vė ga­vu­si sig­na­lą in­for­muo­ja klien­tą, ku­ris tik­ri­na ir ap­sau­gą or­ga­ni­zuo­ja pats.

Kiek kai­nuo­ja ap­sau­gos sis­te­mos ir vaiz­do ka­me­ros ir ar ver­ta jas įsi­reng­ti? UAB „ARX Bal­ti­ca tech­no­lo­gi­jų cen­tras“ di­rek­to­rius Ry­tis Spū­dys tei­gia, kad ver­ta, mat ap­sau­gos sis­te­ma įren­gia­ma pa­gal in­di­vi­du­alius rei­ka­la­vi­mus, kad ma­ty­tų­si vi­sas kie­mas ar skly­pas. Tin­ka­mai te­ri­to­ri­jos ap­žval­gai rei­kės be­veik 8 vaiz­do ka­me­rų. Vie­na vaiz­do ka­me­ra (pri­klau­so­mai nuo ko­ky­bės pa­ra­met­rų) kai­nuo­ja 700-1200 Lt. Vaiz­do ka­me­rų įra­šus ga­li­ma per­žiū­rė­ti bet ka­da, nes jie at­si­ran­da tik tuo­met, kai ka­me­ros re­gos lau­ke kas nors su­ju­da. „Val­dy­mo pul­tai da­bar įren­gia­mi įvai­riai, te­ri­to­ri­ją ga­li­ma ste­bė­ti net kom­piu­te­riu, tik rei­kia, kad so­dy­bo­je bū­tų in­ter­ne­to ry­šys. To­kia ap­sau­gos sis­te­ma ga­na bran­gi, be to, dau­gu­ma sa­vi­nin­kų šių ga­li­my­bių ne­ži­no ar­ba ne­no­ri in­ves­tuo­ti, tad ato­kioms so­dy­boms pa­to­ges­nės ap­sau­gos sis­te­mos, su­sie­tos su te­le­fo­ni­niu ry­šiu,“ - aiš­ki­na jis ir pri­du­ria, jog dau­ge­liu at­ve­jų vis tiek yra kvie­čia­ma ap­sau­gos po­li­ci­ja.

Ry­tų Aukš­tai­ti­jos ra­jo­nai ne­gin­či­ja­mai tu­ri dau­giau­siai po­il­sia­vie­čių ir pri­va­čių so­dy­bų, skir­tų po­il­siui. Ig­na­li­nos, Mo­lė­tų, Za­ra­sų, Ute­nos, Anykš­čių ra­jo­nų eže­rų, upių ir upe­lių pa­kran­tės se­niai pri­va­ti­zuo­tos ir ap­sta­ty­tos di­des­nė­mis ar ma­žes­nė­mis vi­lo­mis. O ir se­niau sta­ty­tos so­dy­bos šiuo­se ra­jo­nuo­se mies­tie­čių tie­siog graibs­ty­te graibs­to­mos. Anot vie­no Mo­lė­tų r. mies­te­lio se­niū­no, so­dy­bos sa­vi­nin­kas dar pa­šar­vo­tas, o pir­kė­jai jau bel­džia­si į du­ris.

Kaip „ŪP“ sa­ko Vie­šo­sios po­li­ci­jos Ute­nos ap­sau­gos sky­riaus (VPUAS) Ste­bė­ji­mo tech­ni­nės kon­tro­lės l.e.p. sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­rei­gas Si­gi­tas Juo­zas Juk­na, pri­va­čioms so­dy­boms ir va­sar­vie­tėms sau­go­ti kiek­vie­no­je ap­skri­ty­je yra spe­cia­li­zuo­tos po­li­ci­jos įstai­gos. „Mes sau­go­me la­bai daug so­dy­bų, ku­rios ge­ro­kai nu­to­lę nuo cen­trų ir kur žie­mą lan­ko­ma­si re­tai. At­stu­mų ap­sau­gai ne­ri­bo­ja­me, jei­gu tik ob­jek­tą ga­li­ma pa­siek­ti be sraig­tas­par­nio, - šmaikš­tau­ja S. Juk­na. - Pa­si­ra­šo­ma su­tar­tis, dėl ku­rios į Ute­ną va­žiuo­ti ne­rei­kia, nes kiek­vie­na­me ra­jo­ne yra po ap­sau­gos spe­cia­lis­tą. Ta­čiau so­dy­bo­je bū­ti­na įreng­ti sig­na­li­za­ci­ją ir ją ga­li įreng­ti bet kas, tik ne ap­sau­gos po­li­ci­ja.“ Jis tei­gia, jog pa­pras­čiau­sia sig­na­li­za­ci­ja su spe­cia­liais ju­tik­liais ar stik­lo dū­žių da­vik­liais kai­nuos apie 1000 Lt, bet la­bai svar­bu, kaip tuos sig­na­lus tar­ny­ba gau­tų ste­bė­ji­mų pul­te. Vi­so­je ap­skri­ty­je VPUAS įreng­tas ra­di­jo im­tu­vų tin­klas, ku­ris pri­ima pa­vo­jaus sig­na­lus, bet vis tiek yra už­kam­pių, kur ir po­li­ci­ja be­jė­gė. Daug kur žie­mai pa­lie­ka­mi sar­gai, o vi­du­je esan­tis tur­tas iš­ve­ža­mas. Dar svar­bu, kad pa­ti­ki­mai veik­tų lai­di­nis ar­ba mo­bi­lu­sis te­le­fo­no ry­šys. Tik tuo­met įma­no­ma so­dy­bas ap­sau­go­ti. „Už­sa­ko­vas tu­ri su­pras­ti, ko­kią pa­slau­gą jam siū­lo­me: mes už na­mo kam­po ne­sto­vi­me ir jo ne­sau­go­me, at­vyks­ta­me tik ga­vę sig­na­lą, tad bū­ti­na įver­tin­ti ir su­tar­ty­se įra­šy­ti re­a­lų at­vy­ki­mo lai­ką, - kal­ba S. Juk­na.- Yra pa­tvir­tin­ti ap­sau­gos ta­ri­fai ir daž­nai sau­go­mus ob­jek­tus skirs­to­me į dvi gru­pes: kai sig­na­li­za­ci­ja ne­re­a­guo­ja ir kai su­re­a­guo­ja per daž­nai. To­kių me­la­gin­gų įsi­lau­ži­mų bū­na ir kad mums ne­bū­tų nuos­to­lių, už­sa­ko­vai mo­ka abo­nen­ti­nį mo­kes­tį (50 Lt/mėn.) ir mo­kes­tį už kiek­vie­ną iš­kvie­ti­mą (1 Lt/km). Ant du­rų ir lan­gų kli­juo­ja­mi spe­cia­lūs lip­du­kai, nes so­dy­bo­se nė­ra pa­lik­tų mi­li­jo­nų ir va­gia ne pro­fe­sio­na­lai, o ei­li­niai ne­do­rė­liai.“ Kai su­tar­tys su­da­ro­mos su pri­va­čio­mis ap­sau­gos fir­mo­mis, kaip jos dir­ba, ap­sau­gos po­li­ci­ja ne­ži­no, ne­bent juos iš­kvie­čia po ap­vo­gi­mo. Drau­di­mas pa­den­gia tik da­lį pra­ras­to tur­to

Drau­di­mo me­tu rei­ka­lin­gi nuo­sa­vy­bės ir in­ven­to­ri­za­ci­jos do­ku­men­tai. Se­zo­ni­nėms so­dy­boms tai­ko­mi di­des­ni drau­di­mo įkai­niai. Šiuos įkai­nius le­mia ir dau­giau fak­to­rių: na­mų kon­struk­ci­jos (me­di­nės ar mū­ri­nės), re­gio­nas (pa­jū­rio zo­no­je gam­tos pa­da­ry­ta ža­la bū­na di­des­nė ir daž­nes­nė), pa­sta­tų dy­dis ir gy­ve­na­ma­sis plo­tas, sta­ty­bos me­tai. Drau­di­mo įkai­niams įta­kos tu­ri ir iš ko­kių me­džia­gų pa­sta­tai sta­ty­ti: me­di­niai ar mū­ri­niai. Čia ski­ria­si ne tik na­mo ver­tė, bet ir drau­di­mo su­ma. Me­di­nių - di­des­nė, nes gais­ro at­ve­ju ir nuos­to­liai es­ti di­des­ni. „Vie­na drau­di­mo rū­šis yra kai drau­džia­mi tik pa­sta­tai (ne­kil­no­ja­masis tur­tas), ki­ta – kai drau­džia­mas tur­tas pa­sta­tų vi­du­je (kil­no­ja­masis tur­tas). Se­zo­ni­niuo­se na­muo­se AB „Lie­tu­vos drau­di­mas“ drau­džia tik są­ra­še nu­ro­dy­tus kil­no­ja­mo­jo tur­to kon­kre­čius daik­tus,“ - tei­gia šios ben­dro­vės Pri­va­čios ri­zi­kos sky­riaus va­do­vas Vai­do­tas Kren­sius. Pa­sak jo, įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui ar va­gys­tei, pa­da­ry­tus nuos­to­lius drau­di­mas pa­den­gia pri­klau­so­mai nuo drau­di­mo rū­šies: ar pa­sta­tai bu­vo ap­draus­ti li­ku­ti­ne, ar at­sta­to­mą­ja ver­te. Nau­jus pa­sta­tus (iki 40 me­tų se­nu­mo) re­ko­men­duo­ja­ma draus­ti at­sta­to­mą­ja ver­te ir tuo­met at­ly­gi­na­ma tiek, kad jie bū­tų at­sta­ty­ti ko­kie bu­vo. Li­ku­ti­ne ver­te drau­džia­mi se­nes­ni nei 40 me­tų pa­sta­tai, skai­čiuo­ja­mas nu­si­dė­vė­ji­mas ir at­si­ti­kus ne­lai­mei be sa­vų lė­šų jų ne­at­sta­ty­si. „Da­li­niams nuos­to­liams pa­deng­ti, pvz., iš­dau­žy­tiems lan­gams, stik­lai drau­džia­mi at­ski­rai. Tik gais­ro at­ve­ju šie nuos­to­liai pa­den­gia­mi be pa­pil­do­mų įmo­kų, o nuo pik­ta­va­liš­kų veiks­mų jie drau­džia­mi pa­pil­do­mai,“ - sa­ko V.Kren­sius.

Bet ku­riuo at­ve­ju pa­da­ry­tiems nuos­to­liams už­re­gist­ruo­ti kvie­čia­ma po­li­ci­ja, o įvy­kus gais­rui - ir gais­ri­nin­kai, kad bū­tų su­ra­šy­ti ati­tin­ka­mi įvy­kio ak­tai. Ta­čiau vi­sais at­ve­jais žiū­ri­ma į drau­di­mo rū­šį ir iš­mo­ka­ma drau­di­mo su­ma ne­pri­klau­so nuo rin­kos kai­nų: tik nuo li­ku­ti­nės ar at­sta­to­mo­sios pa­sta­tų ver­tės.