Neetatiniais darbuotojais taip pat laikomi tie, kurie oficialiai padidina savo pajamas, dirbdami įvairiose darbovietėse ar uždarbiaudami namie. Tokia užimtumo forma turi ir savų privalumų, ir trūkumų.
Neetatinio darbuotojo sąvoka atkeliavo iš viduramžių, kai „free lance“ arba „laisva ietimi“ vadino samdomus karius, tarnaujančius ne iš politinių ar ideologinių paskatų, bet tik dėl finansinių priežasčių. Šiandien neetatinis darbuotojas yra žmogus, nesusijęs su darbdaviu ir neįsipareigojęs elgtis pagal įmonės vidinės tvarkos taisykles.
CV MARKET (www.cvmarket.lt) portalas apklausė ieškančius darbo žmones, siekdamas sužinoti, ar jie pasiruošę tapti laisvai samdomais darbuotojais.
Beveik penktadalis (19 proc.) visų apklaustųjų nėra pasiruošę būti laisvai samdomi, nes jiems patinka tikslus darbo grafikas. 23 proc. apklaustųjų yra pavargę dirbti „nuo skambučio iki skambučio“. 29 proc. respondentų atsakė, kad papildomas darbas yra puiki galimybė padidinti savo pajamas. 18 proc. sutiktų tapti laisvai samdomi, nes turėtų progą išreikšti save.
Lietuvoje sąvoka „neetatinis darbuotojas“ reiškia savarankiškai pagal sutartis su skirtingais darbdaviais dirbantį asmenį, atliekantį darbą už sutartą atlyginimą.
Tokių santykių patariama vengti, nes atsiradus rūpesčiams dėl darbdavio, sunku juos pašalinti. Paprastai tarp tokių darbuotojų ir darbdavių būna sudaryta verslo, o ne darbo sutartis. Siūloma savo veiklą registruoti kaip individualią, bet reikia atsiminti, kad individualiems asmenims patiems reikės spręsti visus galimus rūpesčius su paslaugų užsakovais ir klientais.
Laisvai samdomi darbuotojai yra stichiškai atsiradusi darbuotojų karta, kuriai svarbu nuolat planuoti savo darbo laiką. Tai ir kvalifikuoti įvairių sričių specialistai, ir studijuojantys studentai, norintys užsidirbti kišenpinigių. Laisvai samdomų darbuotojų darbas dažniausia yra susijęs su informacija: vertimas, redagavimas, dizaino kūrimas, programavimas, duomenų analizė.
Dauguma neetatinių darbuotojų yra individualistai – tai skiriamoji jų charakterio savybė. Jiems patinka būti atsakingiems tik už savo darbo rezultatus ir dirbant nepriklausyti nuo kitų, savarankiškai planuoti savo laiką bei darbo grafiką.
Pirmoji laisvai samdomų darbuotojų banga užplūdo 20 a. 9-ame dešimtmetyje, kai priklausyti konkrečiai organizacijai nereiškė vienintelės galimybės dirbti širdžiai mielo darbo. Pirmieji laisvai samdomi darbuotojai buvo konsultantai, vertėjai, žurnalistai, rašantys redaktoriai, fotografai, menininkai ir dizaineriai. Nauja banga užplūdo prasidėjus technologijų raidai: programuotojai, tinklalapių dizaineriai. Šiandien yra įvairiausių profesijų laisvai samdomų darbuotojų: juristai, psichologai, prekybos atstovai, aktoriai, modeliai.
Bendradarbiavimo su neetatiniais darbuotojais privalumai
· Darbo vietų ekonomija – neetatiniam darbuotojui jos nereikia.
· Didesnės galimybės ieškant darbuotojų – labai dažnai visai nesvarbu, kur gyvena laisvai samdomas darbuotojas.
· Užmokestis už neetatinį darbą. Darbdaviai paprastai moka už rezultatą, o ne už laiko sąnaudas.
Bendradarbiavimo su neetatiniais darbuotojais trūkumai
· Paradoksalu, bet pagrindinis privalumas – darbas namie – yra ir pagrindinis trūkumas. Daugelis darbdavių mano, kad kokybiškai galima dirbti tik biure – oficialioje aplinkoje. Taip pat daugelis vadovų negali dirbti nekontroliuodami darbuotojo kiekvieną dieną.
· Bendradarbiaudami su laisvai samdomais darbuotojais darbdaviai tikisi kokybiško darbo. Bet dirbant ne biure yra daug paprasčiau nepadaryti sutarto darbo ar padaryti jį vėliau nei sutarta.