Privatūs kariai, derybininkai ir žvalgai

Jos suformuoja savas profesionalias nedideles kariuomenes, kurios pagal sutartis su įvairių šalių vyriausybėmis dirba Afganistane, Irake, JAV ir Meksikos pasienyje, kontroliuoja narkotikų kontrabandą, kariauja su kokaino gaujomis Kolumbijoje ir sekso vergų eksportuotojais Bosnijoje.

Tačiau po incidento Irake, kai vienos didžiausių užsienio saugumo paslaugų teikėjų Irake kompanijos „Blackwater“ apsaugininkai Vakarų Bagdade atidengė ugnį į civilius prie jų konvojaus nugriaudėjus sprogimui, pasaulyje vėl kilo diskusija: ar privačios profesionalios kariuomenės gali išspręsti visas problemas ir kokie yra šio pasaulinio verslo mastai?

Puikiai ginkluoti ir įspūdingai atrodantys buvę kariškiai pelnė savąjį parijų įvaizdį tomis dienomis, kai dar pardavinėjo savo paslaugas besivystančių šalių sąmokslininkams ir diktatoriams. Tačiau jų įvaizdžiui iškilo realus pavojus, kai jie įsitraukė į veiksmus Irake.

Jie šauniai pakariavo, nors, įvairiais skaičiavimais, privačios tarnybos ir neteko 600 vyrų. Vienu metu Irake sukinėjosi maždaug 20 000 privačių apsaugininkų, dirbusių daugiausia JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybėms ir jų civiliams rangovams. Tačiau didžiausias ažiotažas JAV kilo ne tada, kai privatūs kariai Irake nukovė civilius, o kai irakiečių minia nulinčiavo kelis amerikiečių apsaugininkus.

Amerikiečių kompanija „DynCorp“ nukenksmina sprogmenis, saugo diplomatus Bosnijoje, Somalyje, Gazoje ir Afganistane, naikina kokos plantacijas Kolumbijoje, o pastaruoju metu – apmoko Irako policijos pajėgas.

Trumpai tariant, „DynCorp“ dirba panašų darbą, kaip ir jos konkurentė „Blackwater USA“, kurios vardas išgarsėjo po to, kai jos vyrai, saugodami pareigūnus, Bagdade nušovė aštuonis civilius. Iki incidento pagal diplomatų apsaugos sutartį „Blackwater“ Irake turėjo 850 darbuotojų.

Dar viena privačias apsaugos paslaugas teikianti kompanija „Triple Canopy“ jų turi 250, o „DynCorp“ – 157. Tačiau „DynCorp“ yra vienintelė tokios veiklos kompanija, kurios akcijomis prekiaujama viešai. Turint galvoje pasaulinių konfliktų ir terorizmo protrūkį, kompanija dabar yra skanus kąsnelis investuotojams.

„Blackwater“ daugiau šaudo

Šių metų kovo 31 dieną, pasibaigus dar vieniems finansiniams metams, „DynCorp“ metų apyvarta siekė 2,08 mlrd. USD, o pajamos – 27 mln., palyginti su 6 mln. 2006 metais. Beveik visas pajamas kompanija gavo iš sutarčių su JAV vyriausybe, o šiuo metu jų pasirašyta dar už 6,1 mlrd. USD.

Nenuostabu, kad Niujorko akcijų biržos sąraše esančių „DynCorp“ akcijų vertė per metus pakilo 48,8%, o nuo pirminio viešojo pasiūlymo (IPO) prieš 16 mėnesių akcijų kaina šoktelėjo 56%. „DynCorp“ reikalai būtų dar geresni, jeigu ne kolegų iš „Blackwater“ sukeltas skandalas. Beje, JAV Valstybės departamento duomenimis, kuriuos pateikia šios šalies spauda, „Blackwater“ vyrai yra daug nuožmesni ir jų sąskaitoje yra dvigubai daugiau pasišaudymų nei „DynCorp“.

„Užimamos rinkos dalies požiūriu, jeigu „Blackwater“ būtų išspirta iš Irako, „DynCorp“ tai būtų gera žinia, – teigia Mylesas Waltonas, investicijų banko „CIBC World Markets“ analitikas. – Visoms šioms kompanijoms naujienos nekokios, tačiau regionas yra pernelyg priešiškas, o Valstybės departamento dalyvavimas sprendžiant šį reikalą pernelyg svarbus. Mums ten reikia privačių apsaugos tarnybų samdinių.“

Kad privačioms struktūroms tenka vis didesnis vaidmuo, rodo ir rinkos reakcija: JAV prezidentas George’as W. Bushas rugsėjo 13 dieną pažadėjo sumažinti amerikiečių pajėgas Irake. Iškart po šios kalbos „DynCorp“ akcijų kursas pakilo 15,6%. Taigi liks amerikiečių kariai Irake ar ne – „DynCorp“ pajamos dėl to tikrai nesumažės.

Vienas iš kertinių kompanijos verslo akmenų yra vadinamasis Civilių policijos kontraktas (angl. Civilian Police, CIVPOL), kurio konkursą Valstybės departamente „DynCorp“ laimėjo 2004 metų vasarį. Sutarties, kurios preliminari vertė siekia 2,45 mlrd. USD, tikslas – dislokuoti civilius policijos pareigūnus iš JAV dvylikoje šalių, tarp jų ir Irake, kur jie rengtų vietos policininkus.

„Standard & Poor’s“ analitikas Richardas Tortoriello teigia, kad Irako gatvėse patruliuojančių Amerikos karių skaičiaus sumažinimas reiškia, kad „DynCorp“atliekami darbai ir Irako policijos pareigūnų mokymai taps dar aktualesni.

„Jeigu išvesime savo pajėgas, jų vietą turės užimti Irako policija, – kalbėjo Tortoriello. – Jai prireiks kur kas daugiau apmokymų ir pagalbos.“

Pranašaujamas stabilus augimas

„DynCorp“ viceprezidentas Gregory Lagana JAV spaudai sakė, kad kompanija ne tik moko Irako policiją, bet ir dalyvauja išminavimo darbuose Afganistane ir Libane, teikia logistikos paramą taikdariams Somalyje ir instruktuoja naująją Liberijos kariuomenę.

Dauguma šių operacijų atliekama per firmos padalinį, kuris teikia teisėsaugos pajėgų mokymų paslaugas užsienio šalyse, taip pat narkotinių augalų naikinimo, pasaulinės logistikos ir asmenų fizinės apsaugos paslaugas. Vien šio padalinio pajamos išaugo nuo 631,7 mln. USD 2004 finansiniais metais iki 1,4 mlrd. 2007-aisiais. Dabar šis padalinys uždirba 65% visų kompanijos pajamų.

„DynCorp“ yra ne naujokė dirbdama pagal sutartis su JAV Gynybos departamentu. Kompanija buvo įkurta 1946 metais sujungus „Land-Air“, teikusią priežiūros paslaugas, ir „California Eastern Airways“, užsiėmusią krovinių gabenimu į Aziją ir Viduriniuosius Rytus. Ilgainiui kompanija rimtai įsitraukė į kitas verslo sritis, taip pat ir į informacinių technologijų, elektros pramonės ir naftos chemijos paslaugas.

2003 metas „DynCorp“ už 914 mln. USD nupirko „Computer Sciences Corporation“, kuri 2005-ųjų vasarį už 850 mln. USD pardavė tris kompanijos padalinius Niujorke įsikūrusiam privataus kapitalo fondui „Veritas Capital“, kurio specializacija – investicijos gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriuose. „DynCorp“ pritraukė 400 mln. USD kapitalą, kai „Veritas“ buvo įtrauktas į biržos sąrašus. Dabar „Veritas“ valdo 56% „DynCorp“ akcijų paketą.

Beje, „Veritas“ patarėjų taryba yra savotiškas buvusių įtakingų kariškių VIP klubas, pradedant generolu Anthony Zinni, kuris faktiškai vadovavo operacijai „Desert Fox“ (tai 998 metų gruodžio 16–19 dieną vykusi galinga Irako taikinių bombardavimo kampanija, amerikiečių ir britų surengta po to, kai Saddamas Husseinas atmetė JT Saugumo tarybos rezoliucijas ir raginimus įsileisti tarptautinius inspektorius – red. past.) ir baigiant admirolu Leightonu Smithu.

Šią liepą generolas Zinni buvo paskirtas „DynCorp“ vykdomuoju viceprezidentu. Jo pagrindinės pareigos yra verslo plėtra ir strategija. „DynCorp“ siekia užsitikrinti daugiau sutarčių su užsienio vyriausybėmis, tarp jų Jungtinių Arabų Emyratų ir kitomis. Zinni kompanijoje vaidina svarbų vaidmenį.

Nors kaltinama įvairiais nešvariais darbais – dalyvavimu prekyboje sekso vergais Bosnijoje ir tariamu Afganistano ministro sumušimu, „DynCorp“ kol kas pavyksta išvengti rimtų patikrinimų ir spaudimo, nuo kurių dabar kenčia „Blackwater“. Tai kiek stebina ir analitikus, ir optimistiškai nusiteikusius akcininkus.

Pasak vieno didelio „DynCorp“ akcininko, pagal EBITDA (pelnas neišskaičiavus palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklį, kompanija yra palyginti pigi, tačiau manoma, kad 2009 finansiniais metais jos EBITDA sieks 250 mln. USD. Jeigu ji visiškai susitvarkys savo finansus, jos akcijos bus parduodamos už penkiagubą EBITDA. Gynybos kompanijos dažniausiai parduodamos už aštuongubą EBITDA ar daugiau.

Turint galvoje pasaulyje besidriekiantį neramumų ir terorizmo šešėlį, daugelis rinkos analitikų dabar teigia, kad tokių kompanijų kaip „DynCorp“ veikla daugiau nebepriklauso nuo cikliškumo ir tai tapo verslo šaka, kuriai pranašaujamas stabilus ilgalaikis augimas pasaulio mastu. Vis dėlto investuotojams tai turėtų kelti prieštaringus jausmus, nes jeigu tokia kaip „DynCorp“ klesti, tai labai tikėtina, kad pasaulis tampa vis pavojingesne vieta gyventi.

Britų specializuotos kompanijos daugiau vilčių deda į verslą, susijusį su įkaitų vadavimu. Štai Didžiosios Britanijos kontroliuojanti kompanija „ArmorGroup“ perka „Neil Young Associates“, konsultavimo įkaitų grobimų klausimais įmonę. Ji ketina mokėti maždaug 1 mln. GBP už Neilo Youngo, buvusio parašiutininkų pulko karininko, pradėtą verslą. Šis sandoris nors ir nedidelis, svarsto britų spauda, tačiau reiškia diversifikaciją, kuri gyvybiškai reikalinga specializuotoms saugos kompanijoms, nes britai, kitaip nei amerikiečiai, didelių verslo vilčių su Iraku nesieja, nors ten taip pat neblogai uždirbo.

Pavyzdžiui, kompanija „Control Risks“, savo veiklą pradėjusi kaip įkaitų grobimo derybininkė, susigundė įsitraukti į apsaugos veiklą konfliktiniuose regionuose, kai atsirado verslo perspektyvų Irake. Kita kompanija – „Aegis Specialist Risk Management“, turinti tvirtus pagrindus ginkluotos apsaugos srityje, Irake yra sudariusi 293 mln. USD vertės sandorį dėl JAV ginkluotųjų pajėgų logistikos valdymo centrų apsaugos.

Prieš keletą metų ir britų saugos kompanijoms Irakas netikėtai tapo svarbiu pajamų šaltiniu apsaugos kompanijoms. Jos taip pat įdarbina buvusius kariškius saugoti klientus pavojingose teritorijose. Tačiau britų pajamos Irake per praėjusius metus smarkiai krito ir tebekrinta iki šiol. Tikimybė, kad sąjungininkai atsitrauks, didėja sulig kiekvienu pargabentu vėliava uždengtu karstu, o daugelis atstatymo darbų rangovų, kuriuos kažkada saugojo apsaugos kompanijos, jau pasitraukė iš Irako.

„Jaučiausi įsitempęs imdamas interviu iš pono Young, – impulsyvaus žmogaus, kuris galbūt pritėkštų mane vieninteliu kumščio smūgiu, jeigu jį suerzintų mano klausimas. Tačiau jis buvo supratingas, nes kalbėjosi su žurnalistu – tad abu jautėmės lygiaverčiai. Jam taip pat rūpėjo išsklaidyti mitą, neva jis lakstė po džiungles tarsi Russello Crowe herojus iš filmo „Įkaitas“ (angl. „Proof of Life“), kuriame šis australas sužibėjo kaip velniškai šaunus derybininkas pagrobtųjų klausimais“, – rašo britų žurnalistas Jonathanas Guthrie.

Ponas Youngas sakė, kad minėtame filme vaizduojamos pastangos išlaisvinti įkaitus buvo „pats tiesiausias kelias nuvaryti tuos įkaitus į kapus“. Jų gyvybė iš tiesų priklauso nuo kruopščių ir apgalvotų derybų, o ne nuo didelio kalibro ginklų.

Tokiose populiariose grobimų vietose kaip Pietų Amerika, Afrika ir Vidurio Rytai, grobimais, anot Youngo, verčiasi tie, kurie žino, kad iš to uždirbs 100 kartų daugiau, nei uždirbtų sąžiningu darbu per visą gyvenimą. Kiekvienas įkaitas turi savo kainą – amerikiečiai brangesni, britai pigesni, vietiniai dar pigesni. Svarbiausia – žinoti tuos tarifus ir išmanyti, kaip suktis.

Iškilus įkaitų krizei, giminės neturi būti įtraukiami į derybų procesą. Pamatę surišto ir viščiuko krauju išteplioto mylimo artimojo nuotrauką, jie iškart pasiūlo išpirką. Dažnai tai tik sužadina pagrobėjų apetitą. Kaip tvirtina Youngas, derybos dėl įkaitų niekuo nesiskiria nuo įprastų verslo derybų: jų esmė – sandoris ir pusių varžymasis dėl teisės būti padėties šeimininkais.

Derybininkas, kurį paprastai samdo darbdavys pagal draudimo polisą, siekia sutarti dėl abiem pusėms priimtinos kainos. Jis stengiasi pelnyti pasitikėjimą situacijoje, kurioje šiaip jau viskas nukreipta prieš tą pasitikėjimą. Sumokėjus išpirką, šis pasitikėjimas turėtų paskatinti pagrobėją paleisti įkaitą, užuot jį nužudžius.

Parengta pagal JAV ir britų spaudą.