Po kiekvienų Kalėdų Klausą Krinnerį persmelkia mintis: įdomu, kiek žmonių dabar pasinaudojo mano idėja? K.Krinneris gyvena tipiškame Bavarijos kaime Štraskirchene, kuriame gyvena apie tris tūkstančius žmonių.
Bavarijos sostinė nuo šio kaimo yra toli, Čekija – čia pat. Sunku patikėti, kad iš šio kaimo kilusi idėja sukrovė jo gyventojui milijonus.
Tačiau taip yra. Mat K.Krinneris išrado tai, kuo naudojasi beveik kiekviena vokiečių šeima: stovą Kalėdų eglutei. Tokį, kuris visada stovi tiesiai, nejuda ir neverčia eglutės iš koto.
Užėmė 70 procentų rinkos
Mūsų seneliai statydavo eglutę į runkelį. Vokiečiai, nežinantys, ką siūlo rinka, bando tvirtinti eglutę savais metodais ir dažniausiai nesėkmingai. Kalėdas išgelbėjo prieš 20 metų išrastas nesudėtingas prietaisas: patrauki virvutę, ir eglutė stovi tiesiai.
1989 metais, kai K.Krinneris ėmė pardavinėti savo prietaisus, Vokietijos namuose prasidėjo tikra revoliucija, atnešusi ramybę į Kalėdų šventei papuoštus vokiečių namus.
Ir dabar daugelyje namų vokiška Kalėdų eglutė yra prilaikoma virvutės, kuri apvyniojama apie kamieną ir todėl eglutė stovi vertikaliai.
Net 70 procentų visų eglučių stovelių, praėjusiais metais parduotų Vokietijoje, buvo pagaminti Štraskirchene – daugiau kaip milijonas.
Neleidžia sau ilgai miegoti
69 metų išradėjas, kurio žurnalistai paprašė papasakoti apie sėkmę, pirmiausia pakviečia į savo biurą. Multimilijonierius, apsirengęs languotais marškiniais ir rudu megztiniu, apsiavęs patogiais batais, sodina svečius prie stalo.
„Man pasisekė, kad turėjau tokius tėvus. Jie leido man daryti viską, ko norėjau, o aš norėjau viską išbandyti“, – taip jis pradeda savo pasakojimą. Klausas Krinneris, kaip ir jo tėvai, buvo ūkininkas.
Tačiau, prieš perimdamas tėvų ūkį, jis nusprendė pakeliauti po pasaulį. Tais laikais Vokietijoje tai buvo neįprasta.
Vokietis dirbo Šveicarijoje, Austrijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Darbo dieną, ypač uoste, jis pradėdavo ketvirtą valandą ryto, darbo savaitė trukdavo 85 valandas.
Šiandien jis gali leisti sau pamiegoti, bet vėliausiai šeštą valandą K.Krinneris dažniausiai jau sėdi biure – anksčiau už kitus savo darbuotojus, kurių dabar yra šešiasdešimt.
Jis nepasistatė rūmų, tačiau nusipirko automobilį, kokio seniai norėjo: „Audi A4 Quattro“.
Greitai suvokia, kas duoda pelną
Septintajame dešimtmetyje K.Krinneris nusprendė nebeauginti savo ūkyje galvijų bei cukrinių runkelių ir ėmė auginti braškes. Nuvažiavęs pasižmonėti pas kaimynus, vokietis sužinojo, kiek galima uždirbti. Tą pačią dieną jis užsisakė 40 tūkst. braškių sodinukų, o netrukus jis jau buvo didžiausias braškių augintojas visoje Bavarijoje.
„Aš greitai suvokiu, kas yra gerai, o jeigu koks nors verslas nesiseka, skiriuosi su juo irgi greitai, neliūdėdamas“, – šypsosi vyriškis.
Braškės ilgai davė jam pelną, tačiau nerami verslininko siela jau ieškojo naujų idėjų. Kalėdų eglučių problemą K.Krinneris suvokė 1988 metų gruodžio pabaigoje, kai susiruošė pastatyti eglutę. Iki to laiko tai darydavo jo žmona.
Įtikino ir prekybininkus
Mintis sukurti virvute prilaikomos eglutės stovą atėjo jam į galvą po keturių mėnesių, dirbant braškių lauke. Jis nuskubėjo prie automobilio ir, išsitraukęs pieštuką, greitai nubraižė ant popieriaus, kaip turėtų atrodyti stovelis.
Po keturių valandų buvo pagamintas prototipas. Vokietis jau kitą dieną nuskubėjo į patentų valdybą, bijodamas, kad kas nors kitas nepatentuotų tokio paprasto dalyko.
K.Krinneris išdidžiai pakelia nuo stalo savo stovelį, kuris oficialiai vadinamas V4 ir kainuoja 49 eurus, ir parodo žurnalistams. „Ką dar pridurti? Tada ir prasidėjo“, – skėsteli rankomis vokietis, paprastai nemėgstantis daug kalbėti.
Jis netruko surasti bendrovę, kuri pagamino pirmuosius 10 tūkst. stovelių pagal jo brėžinį.
Pirmuoju pirkėju tapo didmeninės prekybos tinklas „Metro“, kurio būstinę Diuseldorfe K.Krinneris aplankė nedelsdamas.
„Genialu, kitą savaitę galime pasirašyti sutartį“, – pareiškė prekybos tinklo žmonės.
Pirmaisiais metais K.Krinneris pardavė 27 tūkst. stovelių, kitais metais – jau 65 tūkst.
Šiais metais jo stoveliai pirmą kartą pasirodė didžiausios pasaulio statybos reikmenų parduotuvės „Home Depot“ (JAV) kataloguose.
Įdomių išradimų nemažėja
K.Krinneris, kaip ir dauguma senosios kartos vokiečių verslininkų, daug nesigiria ir nesiruošia švaistytis pinigais. „Reikia likti stovėti ant žemės“, – paskelbia jis savo gyvenimo kredo.
Jo bendrovės būstinė, šiuolaikiškas dviaukštis pastatas, tebestovi Štraskirchene, apsuptas braškių laukų.
Praėjusiais metais jis įregistravo dar du patentus. Vienas iš jų – belaidės elektrinės Kalėdų žvakutės, valdomos per atstumą. Kitas, dar svarbesnis, – į grindis arba sieną gręžiami pamatai.
Jais galima tvirtinti užtvaras sporto ir laisvalaikio renginiams gatvėje, kelio ženklus ir įvairias iškabas. Savo bendrovės iškabą jis jau pritvirtino nauju būdu.
„Juos rinka priims išskėstomis rankomis“, – įsitikinęs K.Krinneris.