Artėjant žiemos audrų sezonui Palangos jūros tiltas pirmą kartą liko neapdraustas.
Paskelbusi tilto draudimo nuo gaisro, gamtinių jėgų, kitokios rizikos konkursą ir apklaususi septynias šalies draudimo bendroves Palangos savivaldybė negavo nė vieno draudikų pasiūlymo.
Beveik 10 milijonų litų likutinės vertės jūros tiltą savivaldybė pageidavo apdrausti keturiais milijonais litų.
Vienintelė bendrovė „Ergo Lietuva“ savivaldybei atsiuntė raštą, kuriame teigiama, kad apdrausti siūlomas objektas neatitinka bendrovės reikalavimų ir yra nedraudžiamas.
Nuo 2003-iųjų jūros tiltą drausdavęs „Lietuvos draudimas“ savivaldybę telefonu informavo, kad atsisako dalyvauti tilto draudimo kainų apklausoje.
Per tą laiką už tilto apgadinimą per audras „Lietuvos draudimas“ savivaldybei draudimo išmokas skyrė du kartus.
Nori mokėti kuo mažesnę įmoką
„Geros kokybės ir visą riziką padengiantis draudimas atitinkamai ir kainuoja“, – atsisakymo priežastis „Lietuvos rytui“ aiškino „Lietuvos draudimo“ komercinių rizikų skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
Iki šiol Palangos savivaldybė už tiltą mokėdavo tik 2600 litų metinę įmoką.
„Ar galima už tokią įmoką pasiūlyti realias draudimo sąlygas? – stebėjosi A.Raziūnas. – Atstatyti menkiausią tilto sulaužymą per audrą kainuoja dešimtis tūkstančių litų, o stiprių audrų kasmet daugėja“.
Apskaičiavę objekto rizikingumą bendrovės specialistai nustatė, kad reali metinė tilto draudimo įmoka turi siekti 100 tūkstančių litų.
A.Raziūnas teigė, kad apie tokią pageidaujamą šiuolaikiško draudimo įmoką kurorto savivaldybei kalbėta ne kartą, tačiau valdininkai apie tokią sumą nenorėjo ir girdėti.
„Taupant biudžeto lėšas turtas draudžiamas kuo pigiau, nekreipiant dėmesio į minimalius draudimo bendrovių įsipareigojimus“, – aiškino A.Raziūnas.
Pasimokė pernai
Pigiai drausdama tiltą Palangos savivaldybė buvo pasimokiusi praėjusiais metais, kai žiemos audra buvo gerokai aplaužiusi tilto galą.
Tą kartą paaiškėjo, kad tiltui padarytą žalą 94 tūkstančiais litų įvertinę draudikai savivaldybei ruošiasi sumokėti tik apie 18 tūkstančių litų.
Kurorto valdžia tikėjosi, kad „Lietuvos draudimas“ padengs beveik 80 procentų nuostolių.
Savivaldybės tarnautojai tik tuomet apsižiūrėjo, kad tiltas apdraustas proporciniu 40 procentų draudimu su 20 tūkstančių litų siekiančia besąlygine išskaita.
Pagal sutartį, iš 94 tūkstančių litų nuostolių draudikai padengė tik 40 procentų šios sumos, dar atėmę 20 tūkstančių litų franšizę.
Didžiąją dalį tiltui remontuoti reikiamų lėšų – 76 tūkstančius litų tada iš savo rezervo skyrė Vyriausybė.
Ne draudimas, o labdara
„Lietuvos draudimo“ komercinių rizikų skyriaus vadovas teigė, kad ankstesnėmis sąlygomis drausti tilto bendrovė nebenorėjo: „Jei audros kartojasi kasmet, o draudimo išmokos keletą kartų viršija įmoką, tai jau nebe draudimas, bet labdara“.
Be to, draudimo bendrovę papiktino neigiami visuomenės atsiliepimai po praėjusio tilto apgadinimo.
„Savivaldybei išmokėjome visą pagal sutartį priklausančią sumą, o likome išjuokti dėl tiltui remontuoti skirtų menkų lėšų“, – sakė A.Raziūnas.