Duomenys rodo, kad reklamos ribojimas ar draudimas neturi įtakos alkoholio vartojimo apimtims, tačiau gali turėti įtakos pasirinkimui tarp stiprių ir silpnų gėrimų.
1995 metais uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą, alaus ir stiprių gėrimų suvartojimas didėjo iki pat šios nuostatos liberalizavimo 1997 metais.
1997 metais leidus reklamuoti alų ir silpnuosius gėrimus, alaus suvartojimas sparčiai didėjo, o degtinės – smuko.
Šie procesai stabilizavosi 2001 metais, kai stipraus alkoholio ir alaus kainų santykis pasikeitė pastarojo nenaudai.
Paradoksalu, tačiau 2002 metais sugriežtinus stipriųjų gėrimų reklamos ribojimus, degtinės ir likerio bei degtinės gaminių suvartojimo augimas paspartėjo, o alaus – trumpam krito ir stabilizavosi iki 2007 metų, kai alaus suvartojimo apimtys vėl sumažėjo.
Tuo tarpu degtinės ir likerio suvartojimas nuo 2002 metų stabiliai auga, o pernai augimas buvo sparčiausias per daugiau nei dešimtmetį – 21,9 proc. Nepaisant to, kad alaus reklama buvo leidžiama, o stipraus alkoholio – ribojama.
Rūkančiųjų dalis visiškai nepriklauso nuo tabako reklamos draudimo. Pasikeitimai per 8 metus neviršija statistinės paklaidos ribos.
Paradoksalu, bet kiek žymesnis rūkančiųjų dalies sumažėjimas pastebimas prieš pat uždraudžiant reklamą – 2001 metais.