Prekybos centrų ateities portretas

Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklui „Tesco“ paskelbus, kad 2007 metais jis eis į JAV rinką, CNN laidoje „Money“ analitikai kalbėjo, kad britai su nauja, „paslaptinga“ prekybos centro koncepcija gali sukrėsti tradicinę mažmeninės prekybos maisto produktais rinką. Kalbama, kad „Tesco“ prieš tai trejus metus tyrė JAV rinką, stebėjo parduotuves, apklausė amerikiečius ir net gyveno jų šeimose.

Tas naujas parduotuvės tipas labai skiriasi nuo „Wall-Mart“ tradicinio prekybos centro (vadinamojo „supermarketo“) – tai kažkas tarp bakalėjos parduotuvės ir vadinamosios „parduotuvės prie namų“ (angl. convenience store). Ji yra apie 5 000 m2 dydžio ir parduoda daug šviežių produktų. Iki tol tokių parduotuvėlių JAV nebuvo, todėl tai laikoma „Tesco“ pranašumu šioje rinkoje. Šviežių produktų – vaisių ir daržovių bei aukštos kokybės privačių prekės ženklų (angl. private label) prekių joje yra gerokai daugiau nei supakuotų prekių.

Dabartiniai, mums įprasti labai dideli prekybos centrai, vadinamieji „hipermarketai“, anot „Versus“ konsultavusio mažmeninės prekybos specialisto, nelabai skiriasi nuo pirmojo pasaulyje „Carrefour“, kuris buvo atidarytas 1957 metais.

„Mažmeninė prekyba natūraliai keisis Vakarų šalyse, taip pat ir Lietuvoje, arba tiesiog nauji parduotuvių tipai keis senuosius besivystančiose šalyse“, – „Versus“ sakė didelės užsienio kompanijos mažmeninės prekybos specialistas, kuris dėl korporacinių taisyklių negali minėti savo pavardės.

Lietuva, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, yra gana pažengusi mažmeninėje prekyboje. Tyrimų bendrovės „Nielsen“ nuolat atliekamas tyrimas „Mažmeninės prekybos indeksas“ leidžia teigti, kad Lietuvą galima vadinti vadinamųjų „supermarketų“, šalimi, nes 45,5% (pagal vertę) produktų nuperkama būtent juose, be to, labai didelių prekybos centrų, vadinamųjų „hipermarketų“ svarba, kaip ir visoje Europoje, nuolat auga. Pavyzdžiui, per metus (2006 m. spalis – 2007 m. rugsėjis) rinkos dalis pagal pardavimų vertę pasiskirstė taip: dideliems prekybos centrams („supermarketams“, kurių dydis 300–2 500 m2) teko 45,5% rinkos, labai dideliems prekybos centrams („hipermarketams“, didesniems nei 2 500 m2) – 14,6%, didelėms parduotuvėms (jų dydis 100–300 m2 ) – 13,6%, o kitiems – 26,3%.

Kitas „Nielsen“ kasmet atliekamas „Pirkimo tendencijų tyrimas“ rodo, kad vadinamoji modernioji prekyba (didieji prekybos centrai ir mažų kainų parduotuvės) šiuo metu dominuoja Lietuvos rinkoje – prekybos centruose lietuviai apsiperka dažniausiai, išleisdami 90% maistui ir namų ūkiui skirtų išlaidų.

Pernai gruodį „Nielsen“ atliktas tyrimas apie pasaulines pirkimo tendencijas parodė, kad Baltijos šalių pirkėjams geras kainos ir kokybės santykis yra vienas svarbiausių, tačiau, pavyzdžiui, Pietų Korėjos ir Vokietijos gyventojams svarbi prekybos centro vieta, o Rusijos ir Indijos vartotojai renkasi prekybos centrus, siūlančius didelį aukštos kokybės prekės ženklų pasirinkimą. Malaizijos vartotojai pirmenybę teikia tiems prekybos centrams, prie kurių visada galima pasistatyti automobilį.

Minėtame tyrime antras pagal svarbą veiksnys, pasirenkant prekybos centrą, Baltijos šalyse yra geras aukštos kokybės prekės ženklų ir produktų pasirinkimas. „Nielsen“ regiono vadovas Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius sako, kad tai puikus vadinamojo pirkėjų „šizofreniško“ elgesio ir mąstymo pavyzdys – reiklūs vartotojai nori ir gerų kainų, ir geros kokybės.

Prekybos ekspertas Dalius Tauraitis sako, kad ateityje mažmenininkai savo klientui turėtų pasiūlyti dar paprastesnį ir malonesnį nei dabar apsipirkimą – per kuo trumpesnį laiką ir kuo mažesnėmis išlaidomis. „Prekybos centras, vadinamasis „supermarketas“, turės būti „gyvas“, vien ant lentynų išdėstyti daugybę prekių jau nepakaks“, – neabejoja Tauraitis.

Pats apsipirkimas turėtų prilygti pramogai. Tokią iliuziją pirkėjui galėtų sukurti, pavyzdžiui, įvairios teminės instaliacijos parduotuvės viduje, išskirtinė darbuotojų apranga ir elgesys, ar prekių, pavyzdžiui, maisto, gaminimas prie kliento akių.

Tauraitis pažymi, kad kol kas prekybos centruose negalvojama apie individualius klientus: nors prekybininkai lyg susitarę kartoja, kad jiems kiekvienas klientas svarbus, jie vis dar orientuojasi į bendrąjį pirkėjų srautą.

„Tas prekybos centras, kuris sugebės sukurti mažos parduotuvėlės jaukumą, turės nemažą pasisekimą, nes, pavyzdžiui, vakarų europiečiai mėgsta mėsos ir duonos gaminius pirkti mažose specializuotose parduotuvėlėse, kur pardavėjas juos pažįsta, pakalbina, pataria“, – dėsto Tauraitis. Jis pažymi, kad jau yra būdų ir eilėms prie kasų sumažinti.

JAV prekybos tinklo „Wal-Mart“ parduotuvėse dabar klientai patys gali ir nuskaityti brūkšninius kodus, ir atsiskaityti. Tai leidžia įrengti daugiau nuskaitymo (angl. check out) punktų, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Taip pat jau kuriamos technologijos, kai vietoj brūkšninio kodo ant kiekvienos prekės pritaisomas mažytis radijo siųstuvas ir priėjus prie kasos nereikia atskirai nuskaitinėti kiekvienos prekės, nes iškart nuskaitomas visas vežimėlio turinys.

„Kita galimybė – elektroniniai apsipirkinėjimo asistentai. Tam prie vežimėlio pritaisomas minikompiuteriukas, kuris pirkėjui padeda surasti konkrečią prekę. Be to, į jį galima įvesti namie paruoštą pirkinių sąrašą, todėl jeigu ką nors pamiršti pasiimti, jis primena. Su tokiais vadinamaisiais asistentais atsiveria gana nemažai individualizavimo ir naujų rinkodaros galimybių“, – nurodo Tauraitis. Kalbėdamas apie prekių pasirinkimą ir produktus, jis prognozuoja, kad ši sritis vystysis dviem kryptimis: vieni prekybos centrai ir toliau siūlys kuo didesnį prekių pasirinkimą už kuo mažesnę kainą, o kiti – labiau orientuosis į ekologiškus, „garbingos prekybos“ (angl. fair trade) ar gurmaniškus produktus.

Kalbantys vežimėliai neįtiko

Maisto prekių parduotuvių tinklas „Billa“ Austrijoje, Purkersdorfo mieste, prieš keletą metų atidarė modernių technologijų prekybos centrą ir pirkėjams žadėjo unikalią, futuristinę apsipirkimo patirtį. Parduotuvėje buvo įdiegti elektroniniai kalbantys vežimėliai, savitarnos kasos (angl. checkout) ir kalbantys grindų valymo robotai, kurie mandagiai prašo pirkėjų pasitraukti jiems iš kelio.

Tačiau, tai, kas atrodė puiki idėja, po kurio laiko sužlugo. Kalbantys robotai atsimušdavo į pirkėjus ir jų vežimėlius, o kalbantys vežimėliai buvo nutildyti, nes pirkėjus erzino įkyrus elektroninis balsas, raginantis atkreipti dėmesį į specialias akcijas, nukainotas prekes. Pirkėjai ėmė uždenginėti garsiakalbius, automatinės kasos pasirodė nepraktiškos, nes, nežiūrint į tai, kad jos sumažino eiles, atsirado naujų darbuotojų – krepšelių tikrintojų - poreikis, nes pirkėjai, patys atsiskaitydami, dažnai elgėsi nesąžiningai.

***

Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima Lt“ 2008 metais Lietuvoje planuoja atidaryti beveik 40 „Maxima“ X, XX ir XXX parduotuvių.

„Savo veiklą planuojame 5 metams į priekį, todėl, aišku, įmonės strategijoje yra aiškiai nubrėžti plėtros planai. Šiandien galėčiau pasakyti, kad 2011 metais Lietuvoje planuojame turėti per 350 parduotuvių – visų „Maxima“ vystomų tipų“, – sako „Maxima Lt“ Korporatyvinės rinkodaros departamento direktorius Giedrius Juozapavičius.

Šiemet „Maxima“ numačiusi didelę dalį lėšų skirti seniau pastatytų parduotuvių atnaujinimui, rekonstravimui, jose esančios įrangos modernizavimui bei patogesnių ir geresnių darbo vietų sukūrimui savo darbuotojams.

„Pirkėjų reikalavimai prekybininkams kyla: jie nori patogaus ir greito apsipirkimo. Tačiau mums svarbu taupyti išteklius, tad seną įrangą keičiant nauja yra sutaupoma nemažai energijos ir eksploatacijos išlaidų. Be to, padarius patogesnes, modernizavus darbo vietas galima pakelti darbuotojų darbo našumą“, – vardija Juoazapavičius. Jis toliau dėsto, kad patogi įranga, jauki aplinka, lengvai pasiekiami produktai ir pagalba pirkėjui, tai kryptys, į kurias orientuojasi visi prekybininkai, nes tai suteikia išskirtinumo. Žmogui reikia patogumo, todėl „ Maxima“ jau 2007 metais pradėjo teikti papildomų paslaugų (pavyzdžiui, galima susimokėti telefono sąskaitą ar įsigyti draudimo polisą, elektroninį bilietą visuomeniniam transportui ar net lėktuvui) pardavimo programą, kuri bus aktyviai tęsiama ir šiemet.

„Nemanau, kad netolimoje ateityje iš esmės labai smarkiai keistųsi didieji prekybos centrai, nebent iš esmės pasikeistų apsipirkimo įpročiai. Na, pavyzdžiui, 90% lietuvių pradėtų pirkti maistą internetu ir nebesilankytų parduotuvėse.

Todėl manau, kad vizualiam pasikeitimui įtakos gali turėti nebent naujų technologijų pritaikymas prekyboje: jos padėtų pirkėjams greičiau apspręsti, ką pirkti, pasirinkti norimą prekę, pažiūrėti, kaip ji tinka. Jau dabar Vakarų Europoje naudojami modeliavimo ekranai, kurie padeda moterims išsirinkti kosmetiką ar plaukų dažus. Pavyzdžiui, pasirinkus norimą makiažo spalvą, ekrane galima matyti savo atvaizdą, kuriame veidas jau pagražintas pasirinktu produktu. Kita naujovė – elektroninės produktus atpažįstančios svarstyklės. Ant jų uždedi, pavyzdžiui, obuolį, o jos pačios jį atpažįsta ir išspausdina etiketę.

„Elektroninės kainos ir kaupikliai arba vežimėliai su orientavimosi displėjais, informaciniai terminalai prie atskirų produktų skyrių, – visų šių naujų technologijų pritaikymas prekybininkams leis dar kokybiškiau ne tik pateikti prekes pirkėjui, bet ir juos aptarnauti, pavyzdžiui, savitarnos kasose. Dėl to ne tik bus lengviau apsipirkti, bet ir lengviau dirbti parduotuvių darbuotojams“, – neabejoja Juozapavičius.

„Iki“: išnyks sveriamos prekės

Prekybos tinklas „Iki“ šiemet planuoja atidaryti 40–45 parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, iš kurių daugiausia bus „Iki“ parduotuvės. Tačiau bus plečiami ir „Ikiuko“ bei „Cento“ tinklai.

Artimiausioje ateityje, UAB „Palink“ generalinio direktoriaus Aido Mackevičiaus teigimu, neplanuojama stabdyti tinklo plėtros, o Latvijoje, atvirkščiai, norėtųsi ją dar labiau intensyvinti.

„Mūsų parduotuvės abiejose minėtose šalyse atitinka pačius naujausius standartus tiek pagal prekių išdėstymą, tiek pagal įrangą, kuri leidžia pirkėjui patogiau apsipirkti. Manau, esame naujoviškiausias tinklas pagal prekybos technologijas ir tai dar kartą įrodysime artimiausiu metu“, – informuoja tinklo vadovas, daugiau tepasakymas tiek, kad šiemet jie yra suplanavę daug projektų, skirtų efektyvumo, kokybės ir pirkėjų aptarnavimui gerinti. Be to, tobulins logistiką, kuri padės greičiau ir kokybiškiau patiekti prekes vartotojui, taupyti sąnaudas, tausoti aplinką.

„Būtinai pasinaudosime „Coopernic“ partnerių patirtimi, todėl tikrai dar daug diegsime naujovių, kad mūsų pirkėjams būtų patogiau ir greičiau apsipirkti. Didės ir asortimentas, jame bus daug naujovių“, – žada Mackevičius.

Jis aiškina, kad pirmiausia keisis prekės, nes keičiasi vartojimas ir žmonių prioritetai. Viena vertus, turėtų būti daugiau paruošto maisto greitam vartojimui, kita – bus akcentuojama sveika mityba. Daugės fasuotų produktų, nyks sveriamos prekės. Prekybinių technologijų srityje pokyčiai bus susiję su greitesniu pirkėjų aptarnavimu, vidine rinkodara.

Apie savo plėtrą Lietuvoje šis tinklas kalba abstrakčiai, nes „tai konfidenciali informacija“. „Rimi Lietuva“, kaip žinia, siekia tapti rinkos lyderiu. Spręsime, ar tobulinti, tai ką sukūrėme, ir plėtoti veiklą, ar vystyti veiklą, tobulinti kokybę ir nestabdyti tolesnės plėtros“, – svarsto „Rimi Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

„Manome, kad ateityje būsime ne tik vieni iš tų, kurie naudos arba pritaikys vieną ar kitą technikos naujovę, bet būsime ir novatoriai. Mat kai kurios tiek technologinės naujovės, tiek idėjos, kurios pasaulyje bendrovėms kuria pridėtinę vertę, Lietuvoje kol kas neįgyvendintos“, – pripažįsta „Rimi Lietuva“ atstovė. Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad darbuotojus pakeis mašinos arba kad parduotuvės bus dažomos viena spalva ir bus visiškai pakeista koncepcija.

„Būsime šeimoms pritaikyti prekybos centrai, nenutolsime nuo savo vertybių“, – informuoja Juodkienė. Ji prognozuoja, kad ir ateityje didieji prekybos centrai bus labai populiarūs ir galbūt keisis tik pirkėjų įpročiai, kurie ir skatins tam tikrus pakeitimus.

„Norfos mažmena“ šiemet planuoja atidaryti apie 20 parduotuvių. Aktyvią plėtrą tinklas planuoja baigti iki 2010 metų. Iki tol jis atidarinės naujas ir uždarys kai kurias senas parduotuves.

„Po aktyvios plėtros gali būti, kad atsiras koks sklypas ar vieta mūsų prekybos centrams, bet tai jau būtų vienetiniai atvejai. Tačiau, aišku, vyktų ir parduotuvių rekonstrukcijos“, – pasakoja „Norfos mažmenos“ atstovas ryšiams su visuomene Darius Ryliškis.

Lietuvoje tinklas jau pradėjo atidarinėti „naujo veido“ – jaukios krautuvės stiliaus „Norfos“ parduotuves. Jose montuojama naujausia įranga – lentynos, šaldytuvai, kasos stalai ir aparatai. Tokių parduotuvių interjeras šiuolaikiškas, jos jaukios, šviesios ir patogios pirkėjams.

„Siekiame, kad jos būtų individualios, t. y. turėtų ne tik bendrų bruožų, būdingų „naujajam veidui“, tačiau ir būtų savitos, skirtųsi nuo kitų“, – pasakoja Ryliškis. Kalbėdamas apie konceptualias naujienas, jis mini Vakaruose jau paplitusią tendenciją – kai prie kasos pirkėjas pats gali susimokėti už prekes, nereikia kasininkų. „Stebime, domimės tokiomis naujienomis, tačiau, kada jas įgyvendinsime, neaišku, nes tai susiję ne tik su investicijomis, bet ir mūsų pirkėjų įpročiais“, – pažymi Ryliškis. Jis svarsto, kad taip pat gali būti pokyčių prekių saugoje, tačiau vėlgi neaišku kada, nes kol kas investuoti į tokią apsaugą būtų brangiau nei kad pavagiama prekių iš prekybos centrų.

***

Išsivysčiusiose Europos šalyse ir JAV skirtingo tipo prekybos objektai: dideli ar labai dideli prekybos centrai, gamintojų išparduotuvės, specializuoti prekybos taškai, kuriami atitinkamose pagal pobūdį vietose – miestų prieigose ar užmiestyje. Prekybos centrų išdėstymas tose šalyse yra istoriškai nulemtas žmonių apsipirkimo tradicijų, gyvenamosios vietos savitumo ir, aišku, tinkamos miesto transporto infrastruktūros.

„Užsienyje miesto centre ir senamiestyje yra įsikūrusios tik nedidelės parduotuvėlės, kuriose galima įsigyti pagrindinių maisto prekių. O tolstant nuo miesto centro didėja ir parduotuvės – tiek dydžiu, tiek asortimentu“, – primena nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento projektų vadovė Neringa Rastenytė. O Lietuvoje šiuo atžvilgiu susiklosčiusi gana chaotiška padėtis: labai didelius prekybos centrus galima matyti ir centre, ir gyvenamuosiuose rajonuose, tačiau jų dar nėra užmiestyje, vos vienas kitas – priemiestyje.

„Tačiau sparti miestų plėtra daro įtaką ne tik gyventojų, bet ir prekybininkų bei vystytojų planams. Apie tai pradėję kalbėti dar prieš kelerius metus, sostinėje jau turime realiai planuojamų projektų. Ukmergės ir Molėtų plentų kryptimis, kur vyksta pagrindinė Vilniaus gyvenamosios paskirties rajonų plėtra, jau pradėti planuoti dideli prekybos centrai, prekybos parkai“, – džiaugiasi Rastenytė. Būtina sąlyga užmiesčio prekybos centrams – kad būtų patogu juos pasiekti privačiu transportu, puikios sąlygos statyti automobilius ir itin didelis prekių ir paslaugų asortimentas. Yra nemažai pavyzdžių, kai dideli specializuotos paskirties prekybos objektai yra įsikūrę beveik miesto centre, todėl kelia daugybę problemų, susijusių su nepatogiu automobilių statymu, prekių transportavimu bei triukšmu tiek aplinkiniams gyventojams, tiek klientams ir tiekėjams.

Alternatyva tokiems jau veikiantiems prekybos milžinams bus pasiūlyta netrukus. Ji pateikia tokius pavyzdžius: „Ogmios centras“ Molėtų plente imasi 80 000 m2 prekybos parko statybos, kuriame planuojama įkurdinti labai didelį prekybos centrą, vadinamąjį „hipermarketą“, specializuotos paskirties centrą ir prekybininkų, kurie gyvena iš didžiųjų kaimynų klientų srautų, parduotuvėles.

Tai bus patogu ir vis didėjančiam gyventojų skaičiui aplinkiniuose gyvenamųjų namų kvartaluose, ir prekybininkams, galėsiantiems užtikrinti patogias apsipirkimo sąlygas. Tikėtina, kad „Ogmios centro“ pavyzdys paskatins ir kitus vystytojus planuoti panašius projektus, nes užmiesčio prekybos plėtra iki šiol buvo vertinama labai atsargiai. Štai panašaus dydžio ir koncepcijos prekybos objektai gali atsirasti ir Ukmergės plente. Jų įgyvendinimo imtųsi tarptautiniai vystytojai, tarp kurių ir nemažą patirtį Skandinavijoje turinti danų „TK Development“. Tai bus pirmieji mažmeninės prekybos žingsniai už miesto ribų.

„Lig šiol prekybos tinklai savo parduotuvių dydžius ir vietas planuodavo gana chaotiškai, siekdami aprėpti visus miesto ar regiono gyventojus, pritraukti įvairiausios paskirties prekybininkus. Dabar, kai jau planuojama stambių projektų už miesto, o gyventojų, gyvenančių užmiestyje, skaičius nuolat auga, jie taip pat traukia užmiestin“, – apibendrina Rastenytė. Ji primena, kad prekybininkai juda su žmonėmis – jeigu pastarieji gyventi kelsis už miesto, tai ir prekybininkai neišvengiamai trauks iš paskos.

***

Daugiafunkciniai kompleksai, kuriuose greta prekybos bei pramogų kuriasi biurų centrai ir įvairias paslaugas tiekiančios įmonės, tampa visuomenės susibūrimo vieta, per kurią praeina didžiulis žmonių srautas. Jų apsipirkimo, laisvalaikio tradicijos kuo toliau, tuo labiau siesis su didžiaisiais prekybos centrais. Tai, be abejo, priklausys ir nuo to, kaip patys centrai sugebės tapti patrauklūs bei patogūs juose lankytis ir dirbti.

Daugiafunkciniuose dariniuose, be prekybos ir pramogų centrų, integruojami ir biurai bei gyvenamieji namai. Tokiame komplekse jau vien ten dirbančių žmonių gali būti iki 10 000.

„Daugiafunkciniame centre vystytojams teks aukoti dalį brangios nuomos plotų tam, kad daugiau klientų rastų įvairių pramogų, paslaugų, o patogumui ir akims paganyti – atvirų erdvių, panoraminių liftų, atriumų ir kitų“, – ateities perspektyvas dėsto AKROPOLIS, UAB, Plėtros departamento vadovas Sigitas Daugnoras.

Jis teigia, kad daug dėmesio turės būti skirta nuomininkų prekių asortimentui ir kokybei, įskaitant ir jų atstovaujamus prekės ženklus, naujovių pristatymus ir reklamą. Kitaip tariant, centrai kurs atmosferą ir stengsis užkariauti klientų simpatijas, turės turėti aiškų „savo veidą“.

„Ateityje daugiafunkciniuose kompleksuose galėtų atsirasti ir socialinės-kultūrinės paskirties vietų, kaip antai: jaunimo užimtumo centrai, viešosios bibliotekos ar nedidelės koncertų salės. Neatmetu galimybės, kad pradėsime projektuoti vaikų darželius ir sveikatos profilaktikos vietas, kuriose bus gydytojų pirminės apžiūros kabinetai. Tokie projektai galimi tik glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, kurios turėtų atstovauti bendruomenės interesams, tačiau to dar šiandien pasigendame“, – pasakoja Daugnoras.

Plėtros specialistai pažymi, kad didieji prekybos centrai sparčiai pradeda vystytis rajonų centruose, o jų patrauklumas, augant perkamajai galiai ir keičiantis įpročiams, nuolat didėja.

Specializuotoms buitinės technikos ir elektronikos parduotuvėms Daugnoras jau ne taip šviesiai piešia ateitį.

„Jų vystymasis, palyginti su maisto produktų prekybos centrais, manau, nebus toks didelis, nes rinką dalinsis su internetine prekyba“, – kalba Daugnoras. Savo prognozę jis grindžia tuo, kad šias prekes pirkėjams vis daugiau rūpi apžiūrėti nebe vizualiai, o lyginti tarpusavyje jų techninius parametrus ir kainas. Tai reiškia, kad šiuo atveju prekę galima pasirinkti jos nepačiupinėjus, nes su jomis jau dabar yra gana gerai susipažinta.