Pirmosios Lietuvoje cukraus pramonės įmonės „Arvi cukrus“ vadovai nusprendė atsisakyti Europos Sąjungos siūlomos piniginės kompensacijos ir ruošiasi 2008 metų cukrinių runkelių perdirbimo sezonui. Per daug jėgų, energijos bei lėšų buvo įdėta jo sukūrimui, išsaugojimui ir atstatymui, kad šį Sūduvos simbolį būtų galima vienu mostu, taip lengvai, nubraukti.
Ši įmonė jau ne vienai marijampoliečių kartai buvo ne tik pragyvenimo šaltiniu bei „kelialapiu į geresnį (šviesesnį) gyvenimą“, bet ir yra tam tikros nacionalinės savimonės simbolis – kultūros ir technikos paminklas. Įmonės savininkai būdami tikrais savo krašto patriotais daro visus įmanomus žingsnius, kad jis ir toliau sėkmingai gyvuotų.
Prieš dvejus metus Europos Sąjungoje pradėta cukraus reforma, kurios tikslas - sumažinti produkcijos perteklių. Iš gamybos pasitraukti raginami ne tik cukraus gamintojai, bet ir augintojai.
Skatinant gamybos sumažėjimą, augintojams numatyta skirti 10 proc. cukraus gamintojams skirtos restruktūrizavimo paramos 2008–2009 prekybos metais ir apie 820 litų papildomą išmoką už atsisakytos cukraus kvotos toną. Tačiau jeigu augintojai visiškai atsisakytų auginti cukrinius runkelius, o fabrikai būtų uždaryti, žemdirbius pasiektų sąlyginai didesnė, bet vienkartinė, ES parama.
Nusprendusi nutraukti cukraus gamybą „Arvi cukrus“ iš Europos Sąjungos gautų kompensaciją - 625 eurus už toną baltojo cukraus (pernai turėta kvota 20 860 tonų). 10 proc. nuo šios sumos būtų paskirstyta cukrinių runkelių augintojams, tačiau šios išmokos bendrovės vadovų negundo.