Tačiau leidimą tęsti elektrinės darbą turinčios duoti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas K. Sadauskas vienareikšmiškai teigia, kad susiderėti „nerealu“.
Anot naują šalies energetinio sektoriaus studiją su partneriais atlikusio Lietuvos energetikos instituto direktoriaus Eugenijaus Ušpuro, po elektrinės uždarymo išgyvensime, bet tai tiesiogine prasme daug kainuos.
„Su energijos trūkumu tikrai nesusidursime, bet tikrai susidursime su kaina, kuri bus didelė, didelė“, – trečiadienį surengtoje konferencijoje aiškino to paties instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis.
Pasak jo, jei ekonominė situacija nesikeis, vietoje dabartinių 33 centų, 2010 metais elektra šalies gyventojams kainuos nuo 65 iki 69 centų už kilovatvalandę, be mokesčių už atmosferos taršą – jie gali siekti papildomai nuo 5 iki 7 centų.
Nauja jėgainė – nuo 2016-ųjų
Pirmąjį, 1 tūkst. megavatų galingumo naujos jėgainės bloką, anot tyrėjų, geriausiu atveju turėsime 2016 metais ir patys sunaudosime apie 35 proc. jo gaminamos energijos – kita atiteks statybų partneriams. Kiti du elektrinės blokai, teigiama, galėtų iškilti ne anksčiau kaip po dar dvejų ir ketverių metų.
Iki tol šalį energija aprūpintų elektros importas bei kitos vietos elektrinės, kurias kūrentume nuolat brangstančiomis importuojamomis dujomis, mazutu.
Pasak Premjero Gedimino Kirkilo, dabar ir kaupiame dujų bei mazuto atsargas, planuojame naujus elektrinių blokus Kaune bei Elektrėnuose, dėl ilgalaikės importo sutarties deramės su Ukraina.
Jei jėgainės neuždarytume, anot A. Galinio, smarkaus kainų didėjimo nebus.
Tačiau EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas tokią galimybę laiko praktiškai neįmanoma.
„Yra nerealu pakeisti Lietuvos stojimo [į Europos Sąjungą] sutartį, kurią, kai kur ir referendumais, ratifikavo visos 27 valstybės.
O toje sutartyje aiškiai pasakyta, kad vienintelis dalykas, kurio negalima padaryti, tai pratęsti elektrinės darbo, nes ES ją laiko nesaugia“, – tvirtino K. Sadauskas.
Jis pabrėžė, kad energijos gamybos pajėgumų Lietuvoje yra „daugiau nei reikia“ ir vienintelis klausimas kyla dėl reikalingo kuro – dujų, mazuto, bet EK iš Lietuvos nėra gavusi jokių skaičių, kad apsirūpinimas neįmanomas.
„Krizės nematome, Lietuva turi pasakyti, kur ta krizė. Problemų yra, jos egzistavo ir egzistuoja, bet ne krizė“, – kalbėjo K. Sadauskas.
Čia pat jis susižodžiavo su Andriumi Kubiliumi, kuris pareiškė, jog būtent sutartyje numatytas punktas, kad dėl įsipareigojimų vykdymo Lietuva negali patekti į krizinę situaciją yra bene pats rimčiausias argumentas.
G. Kirkilas pabrėžė, kad ES turėtų rūpėti, jog 2010 metais tapsime nuo vienintelio tiekėjo – Rusijos – priklausoma energetikos sala, o energetinė priklausomybė esą visada susijusi ir su politine.
Jis aiškina, kad Lietuvos naudai byloja dujų, mazuto kainų augimas, tai, kad nebegalime pigesnio kuro importuoti iš Venesuelos, jog dar neturime elektros tiltų su Lenkija ir Švedija.
„[Derantis] šito niekas nenumatė, situacija pasikeitė“, – apibendrina A. Galinis.
Sunkiausias kelias
Tačiau K. Sadauskas atremia, kad EK naujų aplinkybių nemato ir tai, ką mes pristatome kaip naujieną, jau buvo žinoma – pigios energetikos laikotarpis baigėsi.
Anot jo, mėgindami persiderėti einame „sunkiausiu keliu“ ir naudingiau būtų mokytis taupyti energiją - jėgainės uždarymui jau gautus milijardus, pasak EK atstovo, turėjome investuoti ir į alternatyvius šaltinius.
Tuo metu Lietuva kol kas daugiausia kalba apie elektrinių kūrenimą dujomis, bet ir čia niekas neapibrėžta.
„Lietuvos dujų“ atstovas Saulius Bilys pareiškė, kad Lietuva iki šiol aiškiai nesako, kiek dujų šaliai reikės iš „Gazprom“ jėgainę uždarius.
Anot jo, dabar ilgalaikė tiekimo sutartis galioja iki 2015 metų, bet ją galima pratęsti, prašyti papildomų kiekių, tik reikia pasirūpinti, jog intensyvesnį tiekimą išlaikytų vamzdynai.
Pasirūpinti infrastruktūros plėtra, pasak S. Bilio, gali prireikti trejų metų, bet iki šiol valstybė tokioms permainoms įsipareigoti nepanoro.
A. Galinis aiškina, kad, kol neaišku dėl jėgainės veiklos, įsipareigoti ir neišeis.
„Kas dabar gali ryžtis užsakyti tam tikrą dujų kiekį Lietuvos elektrinei? Jeigu užsakome, pasirašome sutartį, bet staiga pratęsiame elektrinės darbą - dujų nebereikia, tačiau sumokėti už jas reikia“, - aiškina jis.
G. Kirkilas pranešė, kad pirmieji pokalbiai su ES vadovais planuojami jau kovo viduryje, kai Lietuva kreipsis į ES Vadovų tarybą. Vėliau tvarkaraštyje Premjeras mini gegužę Prahoje vyksiančią energetikos konferenciją.
Anot jo, jau kurį laiką Lietuva dirba ir slaptai, derėdamasi su valstybėmis atskirai. Jis patikino, kad taip daroma pačios EK prašymu.