Skaičiuojama, kad 2007 metais Lietuvon sugrįžo maždaug 5 mlrd. Lt atitinkanti emigrantų uždirbtų pinigų suma. Tai penktadalis viso Lietuvos BVP arba dešimtadalis visų mūsų vartojimo išlaidų per metus.
Suma solidi, jos negali nepastebėti ir didžiąją dalį emigrantų perlaidų aptarnaujantys komerciniai bankai. Iki šiol svetur dirbantiems lietuviams siūlę tik specialų aptarnavimą tėvynėje perkant nekilnojamąjį turtą, dabar bankai emigrantų sąmonėje mėgina pažadinti investuotojų gysleles. Tiesa, bankininkai nėra tikri, ar tarp išvykusiųjų prigis sudėtingesni finansiniai produktai – juk dauguma jų išvyko tam, kad patenkintų savo vartojimo poreikius ir vargiai ar turi laisvų lėšų investuoti finansų rinkose.
Daugiausia emigravusių lietuvių – Airijoje. Vien oficialiais duomenimis, jų ten gyvena per 100000. Todėl nenuostabu, kad visų pirma šioje šalyje savo paslaugas ten dirbantiems lietuviams pradėjo siūlyti SEB Vilniaus bankas.
Pirmasis bandymas – Airija
Daugiau kaip prieš gerą mėnesį šis bankas pasirašė sutartį su Airijos finansų brokerių ir konsultacine kompanija „Asset Finance & Mortgage Co.“ (AMF) dėl paslaugų teikimo lietuviams. AMF biure Dubline įdarbinti keli lietuviai specialistai, konsultuojantys tautiečius apie visas SEB Vilniaus banko paslaugas lietuvių, rusų arba anglų kalba. Klientai konsultuojami jiems patogiu iš anksto sutartu laiku – taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais, banko atstovai gali atvykti į pageidaujamą miestą, įmonę ar įstaigą.
„Norėjome sudaryti klientams galimybę konsultuotis kreditavimo klausimais Airijoje, neatvykstant į Lietuvą. Į mūsų atstovus Airijoje besikreipiantiems žmonėms siūlomos tokios pat sąlygos, kaip ir nuvykus į bet kurį kitą banko filialą, jie ten aptarnaujami, kaip ir bet kuriame banko padalinyje bet kuriame Lietuvos mieste“, – „Versus“ sakė banko Verslo plėtros departamento direktorius Arūnas Užupis. Anot jo, Airija buvo pasirinkta pirmąja kregžde, nes būtent iš ten gyvenančių ir dirbančių tautiečių būdavo sulaukiama daugiausiai užklausų apie banko teikiamas paslaugas.
„Įvertinsime rezultatus Airijoje ir neatmetame galimybės, kad ateityje svarstysime panašių paslaugų teikimo perspektyvas ir kitose valstybėse, kuriose gyvena didelis iš Lietuvos emigravusių gyventojų skaičius“, – planuoja Užupis.
AMF padalinyje Dubline lietuviams teikiamos paslaugos suskirstytos į dvi kategorijas – būsto kreditavimą ir investavimą.
Pasirengti nekilnojamojo turto pirkimui lietuviai gali neišvykdami iš Airijos – AMF konsultantai įvertina jų pasirinktą objektą, kliento finansines galimybes, padeda parengti visus reikalingus dokumentus. Namo tereikia grįžti paskutiniam – turto pirkimo įforminimo žingsniui, jeigu to nepadaro emigranto notariškai įgaliotas Lietuvoje gyvenantis asmuo. Susidomėjusieji investicijomis konsultuojami apie indėlių, su akcijomis susietų obligacijų, investicinio gyvybės draudimo, investicinių fondų projektus.
Abejoja investavimo potencialu
Tu tarpu „Hansabanko“ finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas abejoja, kad užsienin didesnio uždarbio išvykę emigrantai galėtų būti bankų investicinių produktų vartotojų grupė.
„Emigravo daugiausia prastai apmokamų profesijų atstovai, kurių finansinis išprusimas menkas. Tradiciškai jie išvyko nieko vertingo Lietuvoje neturėdami, tad dabar uždirbamus pinigus leidžia arba būstui, arba vartojimui. Be to, daugiausia išvažiavo jauni žmonės – investavimui jie dar turi subręsti“, – priežastis, dėl kurių bankas nekuria specialių investavimo produktų emigrantams, nurodo banko atstovas.
Jis pabrėžia, kad dirbantieji užsienyje gali rinktis tas pačias banko paslaugas ir produktus, kaip ir visi kiti banko klientai.
„Didžioji dalis emigrantų naudojais internetinės bankininkystės paslaugomis, o čia sudėti visi mūsų pasiūlymai – pradedant paprasčiausiomis operacijomis, baigiant skiltimis apie investicinius fondus“, – dėsto Andrejauskas. Anot jo, atliekamų pinigų investicijoms turintis emigrantas, atėjęs į bet kurį banko padalinį Lietuvoje būtų aptarnaujamas kaip ir bet kuris kitas asmeninės bankininkystės klientas, kuriam reikalingos konsultacijos dėl sudėtingesnių bankinių produktų naudojimo.
„Tačiau turiu sutikti – emigrantai potencialiai yra įdomus segmentas bankui, galinčiam pasiūlyti įvairius pinigų investavimo projektus, o ne tik nekilnojamojo turto pirkimą. Tačiau kol kas dėl techninių kliūčių – negalime tiksliai žinoti, kurie mūsų klientai yra emigrantai, kurie ne – nesame šio segmento išskyrę“, – pripažįsta bankininkas.
Šiuo metu „Hansabankas“ siūlo tik vieną išskirtinę paslaugą emigrantams – palengvintą būsto paskolos formalumų tvarkymą užsienyje dirbantiems lietuviams. Banko darbuotojai siūlo bendrauti elektroniniu paštu ir patys apsiima sutvarkyti reikalus kitose Lietuvos institucijose – pas notarus, registrų centre, hipotekoje.
Tėvynei naudingesni namie
Makroekonomikos ekspertai pripažįsta, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek užsienyje dirbančių lietuvių pinigų kasmet grįžta namo – nemaža dalis emigrantų dirba nelegaliai, net ir dirbantieji oficialiai ne visus savo pinigus siunčia per Lietuvos komercinius bankus. Spėjama suma – 5 mlrd. Lt per 2007 metus – apskaičiuota įvertinus Lietuvos banko skelbiamame mokėjimų balanse nurodomas užsienyje gaunamas darbo pajamas ir privačių asmenų perlaidas iš užsienio. 2006 metais emigrantai į gimtinę parsiuntė 3,3 mlrd. Lt.
„Galime daryti prielaidas, kad vis daugiau lietuvių užsienyje dirba legaliai, uždirba vis daugiau, labiau pasitiki bankais ir vis mažiau pinigų veža namo grynaisiais“, – spėja Andrejauskas.
SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė pabrėžia, kad oficiali statistika nepadeda nustatyti realaus namo parsiunčiamų emigrantų pinigų skaičiaus, tačiau atspindi šio ekonomikos reiškinio tendencijas – pinigų parsiunčiama vis daugiau. Suskaičiuota, kad praėjusiais metais svetur lietuvių uždirbti pinigai sudarė beveik 5% Lietuvos BVP arba 10% visų vartojimo išlaidų.
Beje, emigrantų pinigų įtaka Estijoje, o ypač Latvijoje, kur kas didesnė. Pavyzdžiui, skaičiuojant 2006 metais iš užsienio parsiųstų pinigų kiekį vienam šalies gyventojui pradžioje rikiuojasi Latvija (709,2 EUR), po to – Estija (393,3 EUR) ir tik tada Lietuva (181,3 EUR). Spėjama, jog geresnius estų rezultatus lemia tai, kad dauguma jų dirba Suomijoje, kur gauna aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamus darbus nei į Vakarų Europą patraukę kitų Baltijos šalių gyventojai. Įspūdingus latvių rezultatus, manoma, lemia kur kas didesnis perlaidų iš Rusijos srautas.
„Pervedamos pajamos skatina ūkio plėtrą, turi teigiamą poveikį šalies mokėjimo balansui, padeda spręsti problemas dažnai patiems skurdžiausiems socialiniams sluoksniams“, – emigrantų parsiunčiamų pinigų teigiamas puses „Versus“ vardija Tauraitė.
Tačiau, pažymi analitikė, dirbdami ir mokėdami mokesčius Lietuvoje, kur šiuo metu jau trūksta darbo jėgos, šie žmonės kurtų dar ir pridėtinę vertę savo šaliai.
„Žinoma, daugiausia išloštume tuomet, jeigu pasisėmę vakarietiškų žinių ir patirties išvykę lietuviai grįžtų į tėvynę“, – pažymi banko analitikė.
Be to, ragina atkreipti dėmesį Andrejauskas, užsienyje gyvena mažiausiai 15% mūsų tautiečių, o jų piniginis indėlis į BVP – tik nepilni 5%.
„Gyvendami, uždirbdami ir leisdami pinigus čia tėvynei jie būtų naudingesni“, – teigia banko atstovas.
SEB Vilniaus banko analitikų parengtoje apžvalgoje pažymima, kad norėdama geriau pajusti migrantų perlaidų privalumus, valstybė turėtų jas skatinti. Pavyzdžiui, Indijos, kur absoliuti migrantų perlaidų suma yra didžiausia pasaulyje, vyriausybė prieš kelerius metus panaikino perlaidų apmokestinimą, taip pat daug naudos iš emigrantų pinigų turinčios Meksikos valdžia pasirūpino, kad net ir nelegaliai JAV dirbantys gyventojai galėtų turėti banko sąskaitą tėvynėje, kuri atidaroma pateikus vien asmens tapatybės kortelę.
Lietuvos emigrantai pinigų namo siunčia mažiau nei latviai ir estai
Tuščia 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. Emigrantų perlaidos iš užsienio (mln. EUR) Estija 59 67 87 142 308 374 528 Latvija 467 498 663 885 1053 1224 1618 Lietuva 248 336 246 249 437 623 614 Perlaidų santykis su BVP (proc.) Estija 1,0 1,0 1,1 1,7 3,3 3,4 4,0 Lietuva 1,9 2,4 1,6 1,5 2,4 3,0 2,6 Perlaidos iš užsienio vienam gyventojui (EUR) Estija 43,2 49,2 64,2 105,1 228,6 278,1 393,3 Latvija 197,5 212,3 284,4 381,6 456,6 533,4 709,2 Lietuva 71,1 96,6 71,0 72,2 127,5 183,0 181,3
Šaltinis: Lietuvos bankas