Dvidešimt metų Palangai vadovavęs Danius Puodžius, susipažinęs su parengtu bendruoju miesto planu, skėsteli rankomis: „Tai kurorto naikinimas!“
Palangos tarybos narys baiminasi, kad visa dar likusi neužstatyta miesto teritorija atiduodama gyvenamajai statybai, o kurorto infrastruktūrai – gydyklų, viešbučių, pramogų objektų plėtrai – laisvos žemės nebeliko.
Jau net dabar kai kurių miesto centre paslaugas teikiančių įmonių teritorijų paskirtis yra keičiama į gyvenamąją.
Nori gyvenamosios paskirties
Dar neseniai nekilnojamojo turto verslas išgyveno pakilimą, o Palangoje sparčiai statomų poilsiui skirtų butų kainos augo kaip ant mielių.
Paveldėtas žemes pajūryje atsiėmę žmonės įsivaizdavo, kad greičiausiai pralobti galima atgautą turtą pardavus gyvenamuosius namus statančioms įmonėms. Tad netrukus Palangos savivaldybę užplūdo gyventojų reikalavimai atgautas pajūrio teritorijas atiduoti gyvenamajai žemės paskirčiai.
Spaudimo neatlaikiusi kurorto valdžia pasirinko gyvenamosios teritorijos plėtrą numatantį bendrojo plano variantą: urbanizuotų teritorijų plotas kurorte iki 2015 metų padidėtų beveik tris kartus, nuo 1288 iki 3704 hektarų. Kurorte per tą laiką galėtų apsigyventi 33 tūkstančiai antrą būstą pajūryje įsigijusių žmonių.
Dabar Palangoje yra 17,6 tūkstančio nuolatinių gyventojų. Taigi iki 2015-ųjų jų skaičius padidėtų tik iki 19 tūkstančių.
Sanatorijos jau nereikalingos?
Vien šiandien Palangoje statomų gyvenamųjų namų plotas siekia per 30 tūkstančių kvadratinių metrų.
Dabar patvirtintais detaliaisiais planais artimiausiu metu numatoma daugiau kaip tūkstančio butų statyba.
Pagal tokį Palangos plėtros scenarijų kurorto objektų plėtrai laisvos žemės nebeliks. Plėstis sumaniusios Palangos sanatorijos su sunkumais susiduria jau dabar.
Vietoj savo teritorijoje esančio vieno statinio „Palangos linas“ numatė statyti du papildomus sveikatos centro korpusus.
Bet būsimai sanatorijos plėtrai pasipriešino „Palangos lino“ kaimynystėje įsikūrę Vilniaus gyventojai, kurie prieštarauja statyboms po jų langais.
Būstą nusipirkę poilsiautojai nebenori girdėti, kad tuo metu, kai aplinkui buvo statomi gyvenamieji namai, beveik dvejus metus po purvus braidė, dulkes rijo ligoniai ir medikai.
Kurortą užguls finansinė našta
Buvęs ilgametis Palangos vadovas D.Puodžius įsitikinęs, kad sutvarkyti tokią didelę gyvenamajai statybai skirtą teritoriją miestui gali tapti nepakeliama našta.
Būsimiems gyvenamiesiems kvartalams reikės įrengti arba rekonstruoti 86 kilometrus gatvių, 62,5 km vandentiekio, 26 km fekalinės kanalizacijos linijų su 11 naujų siurblinių, 50 km lietaus kanalizacijos, 55 km gatvių apšvietimo tinklų.
Inžinieriaus išsilavinimą turintis palangiškis apskaičiavo, kad šių dienų kainomis būsimai infrastruktūrai prireiks ne mažiau kaip 350-400 mln. litų.
Net ir įrengus reikalingą, tačiau poilsiautojų mažai naudojamą infrastruktūrą, nuolatiniams gyventojams ir savivaldybės biudžetui gerokai pabrangs eksploatacinės išlaidos.
Remigijus Pleteras, nekilnojamojo turto bendrovės "Ober Haus" Būsto departamento vadovas:
„Dabar nekilnojamąjį turtą ištikusi stagnacija yra laikina, o laisvalaikio būsto pajūryje paklausa išliks ir ateityje. Ar rinka suvalgys visus Palangoje numatomus statyti būstus, sunku pasakyti, nes nėra tiksliai žinoma, kiek būtų pirkėjų.
Palanga yra populiarus kurortas ir užsienyje, todėl tarp laisvalaikio būsto pirkėjų daugėja užsieniečių.
Kita vertus, jei bus patvirtintas bendrasis planas, dar nereiškia, kad gyvenamoji statyba iš karto apims visą jai numatytą kurorto teritoriją. Bus statoma atsižvelgiant į paklausą.
Jei paaiškės, kad tiek gyvenamosios teritorijos Palangai nereikia, po 2015 metų, kai miestas tvirtins naują bendrąjį planą, gyvenamosios paskirties žemę bus galima panaudoti kitoms reikmėms.
Nereikėtų baimintis, kad kurorte būstą įsigyja kitur gyvenantys žmonės. Daugelyje modernių kurortų didžiąją dalį būstų turi ne nuolatiniai gyventojai, o sezoniniai poilsiautojai“.