Klaipėdos ir Šilutės rajono gyventojai vasario viduryje seniūnijose išvydo skelbimus, kad nuo vasario 18 iki kovo 19 savivaldybių Architektūros ir
urbanistikos skyriuose gali susipažinti su naujai stiegiamo Kuršių marių
biosferos poligono ir jo zonų ribų planu bei nuostatais. Kovo 19-ąją
įvyks viešas svarstymas.
Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnyba kuria dar vieną saugomą teritoriją per visą Kuršių marių ilgį. Neva to reikalauja Europos Bendrija, skatinanti išsaugoti retas paukščių ir žuvų rūšis, jų buveines ir migracijos kelius.
Penkios ichtiofaunos rūšys - lašišos, perpelės, ožkos, salačiai, nėgės
bei keturios sparnuočių rūšys - mažosios gulbės, mažieji dančiasnapiai,
mažieji kirai, jūriniai ereliai - nusipelnė ypatingo gamtininkų dėmesio.
Jos nėra nykstančios, bet buveinės Europoje yra neva retos, todėl
saugotinos.
Steigiamo biosferos poligono ribos šiaurinėje Kuršių marių dalyje
sutampa su Klaipėdos miesto riba, vakarinėje dalyje - su Kuršių nerijos
nacionaliniu parku, rytuose eina Lužijos botaninio ir Kliošių
kraštovaizdžio draustinių vakarinėmis ribomis, į pietus - Svencelės
pievų botaninio zoologinio ir Kintų botaninio draustinio bei Nemuno
deltos regioninio parko ribomis. Pietuose riba sutampa su Rusijos
federacijos (Kaliningrado sritis) siena.
Poligone veiklos apribojimai –
neišvengiami. Nors Kuršių marios
garsėja kaip vienas žuvingiausių
vandens telkinių Europoje, šimtmečiais
čia buvo vystytas tradicinis žūklės
verslas, bet dabar jis - ant
išlikimo ribos.
Šiaurinėje ir rytinėje marių
dalyje, tarp 18 ir 31
kvadrato, poligono steigėjai numato
didžiausius žūklės apribojimus.
Žvejams gali tekti trauktis iš marių
visam laikui.
Iš viso mariose žvejoja apie 150 mažųjų laivų ir valčių. Šie pajėgumai,
Ekologijos instituto mokslininkų nuomone, turi mažėti, o kompensacijai
verta panaudoti Europos žuvininkystės fondo lėšas.
Perorientavus tradicinį žūklės verslą į kitą, neva pagerėtų socialinė
aplinka. Daugumos žvejų pajamos mažos, apie 30 000 litų per metus, tad
gyvybingumui, perspektyvai to nepakanka. Alternatyvų verta jau dabar
ieškoti.
Bet „Drevernos žvejo“ įmonės savininkas Virginijus Kirsnickas, šias
Saugomų teritorijų tarnybos alternatyvas vadina tik svaičiojimais.
„Europinės paramos mes negausime, nes ji skiriama tik tiems, kas
traukiasi iš jūrinių, o ne vidaus vandenų žūklės plotų, - sako jis. - O Rūta Baškytė, Saugomų teritorijų tarnybos direktorė, iš mūsų nusprendė
atimti duonos kąsnį, prieš tai dar ir apsimelavusi.
2006 vasarį ji raštu „Lampetros“ asociacijai atsakė, kad „upinių žiočių ir lagūnų natūralių
buveinių apsaugos bendrieji reikalavimai jokių apribojimų žvejybai
nenumato, o prieš steigiant specialią saugotiną teritoriją bus
diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis, taip pat ir žvejų
organizacijomis.
Deja. Projektas jau yra, mūsų nuomonės neklausė
ir jokių diskusijų šia tema niekas nerengė. Tad išėjome Kovo 11-ąją į Smiltynės kelią piketui“.
V.Kirsnicką ir jo kolegas piktina ir kitas absurdas. Lietuvos Vandenų
įstatymu Kuršių marios yra priskiriamos tarpiniams (tarp Baltijos jūros
ir Nemuno bei kitų upių žiočių) vandenims, kurie vadinami lagūnomis.
Todėl Kuršių marių žvejai seniai turėjo turėti jūros priekrantės ūkio
subjektų statusą, juo labiau, kad tik jiems skiriamos ES kompensacijos.
Žvejai, gavę solidžias išmokas, jau pradėtų kurti kad ir rekreacinį
verslą.
„Dabar mums - špyga, -sako V.Kirsnickas. - Ir tik dėl to, kad pagal
kitą - Žuvininkystės - įstatymą, kuris reguliuoja visą Lietuvos
verslinės žūklės ūkį, Kuršių marios yra tik didelis ežeras vidaus
vandenyse.
Taigi paradoksas - Kuršių marioms taikomi jūros lagūnos
biosferos apsaugos reikalavimai ir naikinama verslinė žvejyba, tam
neturint net teisinio pagrindo.
Kokia lagūna, jei marios yra tik ežeras? Vienas kitam prieštaraujantys įstatymai drauge su NATURA 2000 apribojimais mus parklupdė lyg elgetas, o Klaipėdos uostui - puikios
sąlygos plėstis. Nors pro jį eina tie patys vertingų žuvų neršto takai
ir migruoja paukščiai.
Beje, žvejų bendruomenė uostui seniai kaip ašaka
gerklėj, nes kelia pretenzijas dėl didėjančios sūraus vandens prietakos
ir mažėjančių laimikių. Gal todėl tą ašaką taip ir nuspręsta išspjauti?
Beje, Seimo nariai mūsų prašymą keisti statusą į jūrinį ir atverti
galimybę gauti ES kompensacijas atmetė, nes vengia papildomo
biurokratinio darbo, - sako V.Kirsnickas.
Kas suinteresuotas tokia painiava žvejai tikina nežinantys. "Būsime priversti kreiptis į teismą, gal jis išaiškins vienoįstatymo viršenybę prieš kitą. Negali tęstis absurdas - Kuršiųmarioms, turinčioms vidaus vandenų (ežerų,upių) statusą, gamtosaugossrityje galioja Europos Bendrijos aktai, o žuvininkystės srityje - ne.
Jei Seimas pagaliau ryžtųsi ir įstatymu pakeistų Kuršių marių žvejų
statusą į jūrinį, o kompensacijas Drevernos ir Juodkrantės žvejai gautų,
reikėtų dar gerokai pagalvoti, kokią kitą veiklą pamariškiams pradėti.
Nes vandens paslaugų rinka prisotinta, o naujojo biosferos poligono
nuostatais jam numatyti ir nauji suvaržymai. Visoje Kuršių marių
Lietuvos teritorjoje būtų draudžiama vandens paukščių medžioklė,
išskyrus kormoranus.
Vandens transportas plauktų tik žymėtais keliais,
o burlentės, vandens motociklai - tik specialiai įkurtose zonose. Prie
Kuršių marių ir jose negalima būtų rengti ilgesnių kaip viena para
sporto ir poilsio renginių, tad daugiadienėms jachtų regatoms ar jėgos
aitvarų varžyboms - sudie. Ir kurėnų, jachtų laisvei ant bangų. Tik
galingiems Pakrančių apsaugos tarnybos laivams, patruliniams kateriams
- laisvė.
Dėl jų keturios saugotinos rūšys paukščių ir penkios - žuvų neišnyks, o
štai nuo žūklės verslo - realus pavojus?
"Betgi mes čia gyvename ir žinome, kad šių faunos rūšių populiacijos
didėja, tą pastebi ir krašto ichtiologai, ornitologai“, - sako
V.Kirsnickas. - Manau, kad Valstybinio Klaipėdos uosto plėtra taip
smarkiai įsibėgėjo, šalies ūkiui ji yra tokia labai svarbi, bet interesų
derinti su silpnesniais ūkio subjektais, mumis, pamario žvejais, valdžia
vis tiek nenori.
Kad nekabintume daugiau akių dėl blogėjančių verslo
sąlygų, sūrėjančių marių, ir buvo nuspręsta nuplėšti mus kaip šašą nuo
aukso gyslos. Neliks žvejų, neliks problemos. Biosferos poligono
projektas - tik priedanga. „Kelias į nebūtį“, - perskaitę
projektą, reziumavome visi, ligi šiol duoną iš žūklės ir vandens pramogų
verslo čia valgę, - sako V.Kirsnickas.