Žvejai vejami iš Kuršių marių (nuotraukos)

Aldona Aleksėjūnienė
Aplinkos apsaugos ministerija ruošiasi kurti naują saugomą teritoriją Kuršių mariose. Žvejai tikina, kad tokie ketinimai gali juos visam laikui palikti be darbo. Savo ruožtu valdininkai siūlo žvejams pasinaudoti parama ir pakeisti verslo pobūdį, tačiau pastarieji tokias kalbas vadina svaičiojimais.
Klaipėdos ir Šilutės rajono gyventojai vasario viduryje seniūnijose išvydo skelbimus, kad nuo vasario 18 iki kovo 19 savivaldybių Architektūros ir urbanistikos skyriuose gali susipažinti su naujai stiegiamo Kuršių marių biosferos poligono ir jo zonų ribų planu bei nuostatais. Kovo 19-ąją įvyks viešas svarstymas.
Aplinkos ministerijos Valstybės saugomų teritorijų tarnyba kuria dar vieną saugomą teritoriją per visą Kuršių marių ilgį. Neva to reikalauja Europos Bendrija, skatinanti išsaugoti retas paukščių ir žuvų rūšis, jų buveines ir migracijos kelius.
Penkios ichtiofaunos rūšys - lašišos, perpelės, ožkos, salačiai, nėgės bei keturios sparnuočių rūšys - mažosios gulbės, mažieji dančiasnapiai, mažieji kirai, jūriniai ereliai - nusipelnė ypatingo gamtininkų dėmesio.
Jos nėra nykstančios, bet buveinės Europoje yra neva retos, todėl saugotinos.
Steigiamo biosferos poligono ribos šiaurinėje Kuršių marių dalyje sutampa su Klaipėdos miesto riba, vakarinėje dalyje - su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, rytuose eina Lužijos botaninio ir Kliošių kraštovaizdžio draustinių vakarinėmis ribomis, į pietus - Svencelės pievų botaninio zoologinio ir Kintų botaninio draustinio bei Nemuno deltos regioninio parko ribomis. Pietuose riba sutampa su Rusijos federacijos (Kaliningrado sritis) siena.
Poligone veiklos apribojimai – neišvengiami. Nors Kuršių marios garsėja kaip vienas žuvingiausių vandens telkinių Europoje, šimtmečiais čia buvo vystytas tradicinis žūklės verslas, bet dabar jis - ant išlikimo ribos.
Šiaurinėje ir rytinėje marių dalyje, tarp 18 ir 31 kvadrato, poligono steigėjai numato didžiausius žūklės apribojimus. Žvejams gali tekti trauktis iš marių visam laikui.
Iš viso mariose žvejoja apie 150 mažųjų laivų ir valčių. Šie pajėgumai, Ekologijos instituto mokslininkų nuomone, turi mažėti, o kompensacijai verta panaudoti Europos žuvininkystės fondo lėšas.
Perorientavus tradicinį žūklės verslą į kitą, neva pagerėtų socialinė aplinka. Daugumos žvejų pajamos mažos, apie 30 000 litų per metus, tad gyvybingumui, perspektyvai to nepakanka. Alternatyvų verta jau dabar ieškoti.
Bet „Drevernos žvejo“ įmonės savininkas Virginijus Kirsnickas, šias Saugomų teritorijų tarnybos alternatyvas vadina tik svaičiojimais.
„Europinės paramos mes negausime, nes ji skiriama tik tiems, kas traukiasi iš jūrinių, o ne vidaus vandenų žūklės plotų, - sako jis. - O Rūta Baškytė, Saugomų teritorijų tarnybos direktorė, iš mūsų nusprendė atimti duonos kąsnį, prieš tai dar ir apsimelavusi.
2006 vasarį ji raštu „Lampetros“ asociacijai atsakė, kad „upinių žiočių ir lagūnų natūralių buveinių apsaugos bendrieji reikalavimai jokių apribojimų žvejybai nenumato, o prieš steigiant specialią saugotiną teritoriją bus diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis, taip pat ir žvejų organizacijomis.
Deja. Projektas jau yra, mūsų nuomonės neklausė ir jokių diskusijų šia tema niekas nerengė. Tad išėjome Kovo 11-ąją į Smiltynės kelią piketui“.
V.Kirsnicką ir jo kolegas piktina ir kitas absurdas. Lietuvos Vandenų įstatymu Kuršių marios yra priskiriamos tarpiniams (tarp Baltijos jūros ir Nemuno bei kitų upių žiočių) vandenims, kurie vadinami lagūnomis.
Todėl Kuršių marių žvejai seniai turėjo turėti jūros priekrantės ūkio subjektų statusą, juo labiau, kad tik jiems skiriamos ES kompensacijos. Žvejai, gavę solidžias išmokas, jau pradėtų kurti kad ir rekreacinį verslą.
„Dabar mums - špyga, -sako V.Kirsnickas. - Ir tik dėl to, kad pagal kitą - Žuvininkystės - įstatymą, kuris reguliuoja visą Lietuvos verslinės žūklės ūkį, Kuršių marios yra tik didelis ežeras vidaus vandenyse.
Taigi paradoksas - Kuršių marioms taikomi jūros lagūnos biosferos apsaugos reikalavimai ir naikinama verslinė žvejyba, tam neturint net teisinio pagrindo.
Kokia lagūna, jei marios yra tik ežeras? Vienas kitam prieštaraujantys įstatymai drauge su NATURA 2000 apribojimais mus parklupdė lyg elgetas, o Klaipėdos uostui - puikios sąlygos plėstis. Nors pro jį eina tie patys vertingų žuvų neršto takai ir migruoja paukščiai.
Beje, žvejų bendruomenė uostui seniai kaip ašaka gerklėj, nes kelia pretenzijas dėl didėjančios sūraus vandens prietakos ir mažėjančių laimikių. Gal todėl tą ašaką taip ir nuspręsta išspjauti?
Beje, Seimo nariai mūsų prašymą keisti statusą į jūrinį ir atverti galimybę gauti ES kompensacijas atmetė, nes vengia papildomo biurokratinio darbo, - sako V.Kirsnickas.
Kas suinteresuotas tokia painiava žvejai tikina nežinantys. "Būsime priversti kreiptis į teismą, gal jis išaiškins vienoįstatymo viršenybę prieš kitą. Negali tęstis absurdas - Kuršiųmarioms, turinčioms vidaus vandenų (ežerų,upių) statusą, gamtosaugossrityje galioja Europos Bendrijos aktai, o žuvininkystės srityje - ne. Jei Seimas pagaliau ryžtųsi ir įstatymu pakeistų Kuršių marių žvejų statusą į jūrinį, o kompensacijas Drevernos ir Juodkrantės žvejai gautų, reikėtų dar gerokai pagalvoti, kokią kitą veiklą pamariškiams pradėti.
Nes vandens paslaugų rinka prisotinta, o naujojo biosferos poligono nuostatais jam numatyti ir nauji suvaržymai. Visoje Kuršių marių Lietuvos teritorjoje būtų draudžiama vandens paukščių medžioklė, išskyrus kormoranus.
Vandens transportas plauktų tik žymėtais keliais, o burlentės, vandens motociklai - tik specialiai įkurtose zonose. Prie Kuršių marių ir jose negalima būtų rengti ilgesnių kaip viena para sporto ir poilsio renginių, tad daugiadienėms jachtų regatoms ar jėgos aitvarų varžyboms - sudie. Ir kurėnų, jachtų laisvei ant bangų. Tik galingiems Pakrančių apsaugos tarnybos laivams, patruliniams kateriams - laisvė.
Dėl jų keturios saugotinos rūšys paukščių ir penkios - žuvų neišnyks, o štai nuo žūklės verslo - realus pavojus?
"Betgi mes čia gyvename ir žinome, kad šių faunos rūšių populiacijos didėja, tą pastebi ir krašto ichtiologai, ornitologai“, - sako V.Kirsnickas. - Manau, kad Valstybinio Klaipėdos uosto plėtra taip smarkiai įsibėgėjo, šalies ūkiui ji yra tokia labai svarbi, bet interesų derinti su silpnesniais ūkio subjektais, mumis, pamario žvejais, valdžia vis tiek nenori.
Kad nekabintume daugiau akių dėl blogėjančių verslo sąlygų, sūrėjančių marių, ir buvo nuspręsta nuplėšti mus kaip šašą nuo aukso gyslos. Neliks žvejų, neliks problemos. Biosferos poligono projektas - tik priedanga. „Kelias į nebūtį“, - perskaitę projektą, reziumavome visi, ligi šiol duoną iš žūklės ir vandens pramogų verslo čia valgę, - sako V.Kirsnickas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.