Tokias išeitis pieno gamintojai svarsto siekdami priversti pieno perdirbėjus neįgyvendinti savo pažadų ir drastiškai nesumažinti pieno supirkimo kainų.
„Pieno perdirbėjai siūlo 20–25 proc. mažesnes pieno supirkimo kainas. Pasaulio rinkose šis mažėjimas tėra 2–5 proc.“, – pieno gamintojų ir perdirbėjų susitikime kalbėjo Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Dabar natūralaus pieno kilogramo supirkimo kaina – 1,11 Lt. B. Markauskas mano, kad šįkart pakaktų pieno supirkimo kainą sumažinti 5 centais.
Tačiau Dalius Trumpa, Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas, su tokia alternatyva nesutinka.
„Jei pieno supirkimo kainas sumažinsime tik 5 proc., po mėnesio ar dviejų pieno produkciją eksportuojanti įmonė pasidarys nemoki. Į Lietuvos pieno sektorių ateina krizė“, – aiškino jis.
Nebetieks vietos perdirbėjams
Kaip alternatyvą mažesnėmis kainomis pieną parduoti pieno perdirbėjams, žemdirbiai svarsto, ar nevertėtų jo išvežti į užsienį. Greičiausiai tai būtų Lenkija ar Vokietija.
B. Markausko duomenimis, per dieną į užsienį išvežus 500 tonų pieno, tai jau turėtų poveikį pieno perdirbimo šakai.
Tačiau „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininko tai nenugąsdino: „Pieno perdirbėjai jau dabar pieną į Lietuvą veža iš Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos, kur jis pigesnis nei čia“.
Kad galėtų reguliuoti pieno supirkimo kainas, pieno gamintojai prakalbo apie pieno perdirbimo įmonės drauge su ūkininkais iš Latvijos steigimą.
„Tik tokiu atveju žinosime, kad pieno supirkimo kaina reali“, – sakė B. Markauskas.
Žada nebegaminti
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis pakeisti pieno perdirbėjų sprendimą stipriai prikirpti pieno supirkimo kainas mėgino paveikti gąsdinimais.
„Kam pieną dykai atiduoti, jei galima išpilti. Kam šerti gyvulius grūdais, jei už jų toną galima gauti 1 tūkst. Lt. Jau dabar, lyginant su sausiu, gaminame 5,6 proc. mažiau pieno“, – sakė jis.
Tuo metu žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė teigia, kad pieno kainas būtų galima pakoreguoti, jei šviežio pieno gaminiams būtų taikomas 5 proc. pridėtinės vertės mokestis.
Siekiant palankesnės situacijos pieno rinkoje, ketinama prašyti grąžinti eksporto subsidijas. Mat Lietuvos pieno perdirbėjai eksportuoja apie 60 proc. produkcijos.
Kitas kelias, pasak B. Markausko, norint kiek pakoreguoti pieno supirkimo kainas – riboti antkainį prekybininkams.
K. Prunskienė viliasi, kad sugrąžinti eksporto subsidijas pavyks, nes ne viena Lietuva to siekia. Anot žemės ūkio ministrės, šią mintį palaiko Prancūzija.
Vėl kalta pasaulinė rinka
Nors pieno supirkimo kainos priklauso nuo sezono – pavasarį, pagausėjus pieno žaliavos, jos nukrinta – tačiau D. Trumpa patikino, kad šį kartą pieno supirkimo kainos mažinamos ne dėl šios priežasties.
Pasak D. Trumpos, šiandien žaliavinio pieno supirkimo kaina tokia, kokia ji buvo kainos piko metu. Tačiau eksportuojamos produkcijos kainos žymiai sumažėjo.
Anot D. Trumpos, esant didžiausioms kainoms eksportuota tona fermentinių sūrių kainavo 4,2 tūkst. eurų, o dabar 3,3 tūkst. eurų.
„Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus tokias tendencijas aiškino tuo, kad Lietuvos pieno rinka keliais mėnesiais atsilieka nuo pasaulinių tendencijų.
Pagal jas, pieno supirkimo kaina turėjo pradėti kristi jau sausio viduryje, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama tik dabar.