Pavyzdžiui, 2004 metais gyventojai įvairiose loterijose išlošė beveik 50 mln. litų.
Praėjusiais metais ši suma buvo 7 mln. litų mažesnė.
Bilietų pernai parduota už 10 mln. litų mažesnę sumą nei 2004-aisiais.
Didieji loterijų rengėjai pripažįsta, kad šio verslo perspektyvos kol kas atrodo labai miglotos.
Verslinkams koją kiša dideli mokesčiai, mažėjantis gyventojų skaičius ir didėjanti pramogų įvairovė.
Skundžiasi mokesčiais
„Norint, kad loterijos išliktų populiarios, būtina daug investuoti, ieškoti naujovių, tačiau tam neturime pakankamai pinigų“, – teigė bendrovės „Žalgirio loto“ generalinis direktorius Šarūnas Dusevičius.
Loterijų organizatoriai skundžiasi, jų manymu, per dideliais mokesčiais valstybei. Jie į biudžetą sumoka ne tik 5 proc. išplatintų loterijos bilietų vertės, bet ir 8 proc. privalomąją paramą, kurios didžioji dalis tenka sportui.
„Mokesčiai skaičiuojami ir iš tos dalies, kurią išmokame kaip laimėjimus. Tai nėra teisinga“, – skundėsi Š.Dusevičius.
Pastaruoju metu laimėjimai sudaro apie pusę visų surinktų pinigų.
Tačiau keisti apmokestinimo tvarkos Finansų ministerija kol kas nesirengia.
Būtini šou elementai
Lietuvoje šiuo metu veikia kelios loterijų verslu užsiimančios bendrovės, tačiau rinką faktiškai dalijasi vos dvi. „Olifėja“ surenka beveik devynis dešimtadalius įplaukų iš visų Lietuvoje parduotų loterijos bilietų, „Žalgirio loto“ – apie 12 proc.
Praėjusiais metais šalyje parduota apie 10 mln. momentinės loterijos bilietų. Tačiau populiariausias buvo per televiziją transliuojamas žaidimas „Teleloto“.
„Kelerių metų patirtis parodė, kad žmonės labiausiai domisi lošimais, kuriuose yra šou elementų“, – teigė bendrovės „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška.
„Teleloto“ transliuojamas jau beveik 10 metų.
„Per televiziją transliuojamos loterijos daliai žmonių yra vakaro pramoga. Šios laidos ypač populiarios tarp vyresnio amžiaus, mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Žaidimas juos skatina pirkti bilietus“, – pasakojo A.Muraška.
Nuolatinių žaidėjų – mažai
O monotoniški žaidimai, kuriuose paskelbiami tik laimingi skaičiai, televizijos žiūrovams nepatrauklūs.
„Klasikinė loterija Lietuvoje vegetuoja“, – įsitikinęs A.Muraška.
Tyrimai rodo, kad įvairiuose žaidimuose nuolat dalyvauja tik apie 10 proc. gyventojų. Jie bando viską, kas jiems siūloma. O kiti nuperka po vieną kitą bilietą per mėnesį.
Nori daugiau prizų
Prieš kelerius metus „Teleloto“ žaidime Aukso puodas kartais siekdavo 2-3 mln. litų, o dabar didžiausia išlošiama suma neviršija milijono.
„Žmonės nori laimėti daugiau prizų. Kai jų pasiūlome Kalėdų, Velykų ar kitomis progomis, tuomet bilietų nuperkama kur kas daugiau.
Nutarėme, kad milijonas šiuo metu optimalus laimėjimas norintiems susitvarkyti gyvenimą. Sumažinę didžiausią laimėjimą, galime pasiūlyti daugiau mažesnių prizų“, – teigė A.Muraška.
Jis neįsivaizduoja, kad Lietuvoje didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu didysis Aukso puodas galėtų pasiekti keliasdešimt ar kelis šimtus milijonų litų.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai riboja galimybes organizuoti bendrus lošimus net su kaimynais estais ir latviais.
Atsirado ir konkurentų
Nemažą konkurenciją loterijų organizatoriams sudaro lažybų punktai.
Jų Lietuvoje atidaryta kiek daugiau nei 100.
Pernai lažybų organizatorių pajamos jau siekė 149 mln. litų. Išskaičiavus išmokėtus laimėjimus, lažybų bendrovių pajamos siekė 13 mln. litų.
Loterijų rengėjų rezultatai
Metai Bilietų apyvarta (Lt) Išmokėta laimėjimų (Lt)
2004 101,6 mln. 49,6 mln.
2005 95,5 mln. 46,5 mln.
2006 85,5 mln. 43,4 mln.
2007 91*mln. 42,5 mln.
*2007 m. apyvarta kiek padidėjo tik paskutinį metų ketvirtį, kai netikėtai beveik dvigubai išaugo bilietų pardavimas.