Nekilnojamojo turto specialistai vieningai kartoja – rinkoje įsivyrauja ramybė. Dėl aukštų butų kainų ir sugriežtėjusių būsto paskolų išdavimo tvarkos šiuo metu gyvenamųjų patalpų vilniečiai neskuba įsigyti.
Tačiau tai netrukdo nekilnojamojo turto bendrovėms įgyvendinti naujų projektų. Vien per šiuos metus buvo išduota beveik 200 leidimų naujoms statyboms.
Daugiausia naujų daugiabučių netrukus turėtų iškilti Naujamiestyje, Pašilaičiuose, Senamiestyje.
Kranų Vilniuje nemažės
Per praėjusius penkerius metus daugiau nei pusę visų Lietuvoje pastatytų butų sudarė nauji butai Vilniuje.
Specialistai prognozuoja, jog ir artimiausiu metu sostinėje dar neturėtų sustoti statybų darbai.
„Statistika rodo, jog didžioji dalis Lietuvos gyvenamojo būsto rinkos yra susitelkusi būtent sostinėje, nes čia sukoncentruotos investicijos.
Be to, dėl didesnių atlyginimų ir augančios darbo vietų pasiūlos dalis gyventojų iš kaimo ir mažesnių miestų keliasi gyventi į Vilnių.
Vien dėl šių priežasčių sostinė dar ilgai turėtų išlikti „statybų aikštele“, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės „ŽIA valda real estate“ direktorius Donatas Valantiejus.
Nekilnojamojo turto bendrovių duomenimis, pernai Vilniuje buvo nupirkta ir rezervuota apie 50 procentų daugiau naujos statybos butų negu ankstesniais metais.
Rinka atsigaus po poros metų
Statybų bendrovės „YIT Kausta būstas“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Artūras Kaminskas irgi pastebi, jog naujų gyvenamųjų patalpų rinka sostinėje dar nėra pripildyta.
„Gyvenamosios vietos žmonėms visada reikėjo ir reikės. Tiesiog dabar yra įsivyravęs butų pardavimo štilis. Žmonės laukia kainų kritimo, dėl to šiuo metu butų pardavimo sandorių įvykdoma mažiau. Tačiau tai nereiškia, kad butai Vilniuje nebebus statomi“, – sakė A.Kaminskas.
Nors kol kas nekilnojamojo turto rinkos kilimo specialistai nežada, tačiau, A.Kaminsko nuomone, rinka turėtų atsigauti po poros metų.
„Labai abejoju, kad butų kainos ateityje smarkiai kristų. Pasikeis tik šalies ekonominė situacija. Pakilus atlyginimams žmonės vėl galės įsigyti norimą būstą“, – optimistiškai kalbėjo įmonės vadovas.
Prabangūs butai populiarūs
Nors daugiausia naujų daugiabučių namų vis dar statoma atokesniuose Vilniaus rajonuose – Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje – tačiau statybos vis aktyviau veržiasi ir į miesto centrą.
Vilniaus centre bei Senamiestyje smarkiai padidėjo prabangių butų pasiūla. Įrengti naujos statybos butai dažniausiai yra skirti nuomai, o ne pardavimui.
„Visą gyvenimą nuomotis butą labai populiaru Amerikoje. Nors ir vilniečiai vis dažniau nuomojasi būstą, tačiau tai nebūna ilgalaikė nuoma.
Kol kas nekilnojamojo turto bendrovėms neapsimoka statyti daugiabučių namų tam, kad vėliau juos būtų galima išnuomoti. Dėl palyginti dar neaukštų nuomos kainų tokia investicija atsipirktų negreitai“, – aiškino A.Kaminskas.
Prestižiniai butai sostinėje vis dažniau ne tik išnuomojami, bet ir parduodami.
Pernai per pirmąjį pusmetį prestižinės klasės butų, kurių vienas kvadratinis metras kainuoja daugiau nei aštuonis tūkstančius litų, Vilniuje įsigyta ir rezervuota 90 procentų daugiau nei ankstesniais metais.
Statybos keliasi į pakraščius
Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka labai suaktyvėjo atokesniuose Vilniaus rajonuose – Grigiškėse, Naujininkuose, Naujojoje Vilnioje, Paneriuose, Rasose.
„Čia nekilnojamojo turto kainos akivaizdžiai žemesnės nei arčiau miesto centro esančiuose rajonuose.
Neišgalėdami gauti didelių paskolų būstui, gyventojai ieško buto, atitinkančio jų finansines galimybes. O šiuose rajonuose butų kainos mažiausios Vilniaus mieste“, – sakė D.Valantiejus.
Šiuose rajonuose naujos statybos butai vidutiniškai kainuoja nuo šešių iki septynių tūkstančių litų už kvadratinį metrą.
Perkant butą senos statybos name, jo kaina bus maždaug šeštadaliu mažesnė.
Svarbiausia – kaina
Šiuo metu pagrindiniu kriterijumi renkantis butą tapo jo kaina.
„Ji turi daugiausia įtakos žmogaus pasirinkimui. Klientas jau nebegali taip laisvai manevruoti rinkdamasis būstą pagal vietą. Juk žmogus neieškos būsto už 400 tūkstančių litų, jei bankas jam suteikia tik 350 tūkstančių litų paskolą.
Nemažai įtakos buto pasirinkimui turi ir namo vieta. Tačiau ieškant būsto už minimalią sumą, kažką išskirtinio rasti sudėtinga. Renkantis butą paskutinėje vietoje lieka bendrovės vardas, kuri statė daugiabutį“, – sakė A.Kaminskas.
Šiuo metu paklausiausi yra 2-3 kambarių butai, kurių kaina neviršija 350 tūkstančių litų. Populiarūs ir vieno kambario, 35-40 kvadratinių metrų ploto butai.
Atpigs, bet ne visur
Palyginti su kitais miestais, Vilniuje gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir toliau išlieka pačios aukščiausios.
Brangiausiai būstai Vilniuje parduodami Senamiestyje ir centre. Naujos statybos butai pernai vidutiniškai kainavo 10,5-18 tūkstančių litų už kvadratinį metrą.
Senos statybos rekonstruoti butai pernai kainavo nuo 8750 iki 12 750 litų už kv. metrą. Naujesniuose ir senesniuose miegamuosiuose rajonuose būsto kainos beveik nesiskyrė.
Naujos statybos visiškai įrengti butai pernai kainavo nuo 6300 iki 9300 litų už kvadratinį metrą. Rekonstruotų senos statybos butų pardavimo kaina buvo 5500-6750 litų už kvadratinį metrą.
„Manoma, jog daugiau butų kainos neturėtų kilti. Netgi tikimasi nedidelio – iki 10 procentų butų, esančių miegamuosiuose rajonuose, kainų kritimas. Šiek tiek gali pakilti tik sostinės centre esančių butų kainos“, – aiškino D.Valantiejus.
* * *
Ne visi puls statyti namus
Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės „OberHaus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas
„Prieš kelerius metus buvo statybų bumas. Daugelis stengėsi pasinaudoti esama situacija ir įsigiję žemės sklypus prašė leidimų statyboms.
Tačiau leidimai statyboms taip greitai neišduodami. Sklypo savininkui dažnai tenka keisti žemės paskirtį, sutvarkyti daug dokumentų, kad tame sklype būtų galimos statybos. Tokie darbai kartais užtrunka ir porą metų.
Dabar išduodami leidimai statyboms, manau, yra tik to buvusio bumo pasekmė. Abejoju, ar visi šiandien gavę leidimus statyboms iš tiesų puls statyti namus. Manau, kad tik koks trečdalis žemės savininkų įgyvendins naujus projektus.
Pastebimas ir toks dalykas, jog gavę leidimus statyboms savininkai juos daug brangiau parduoda nekilnojamojo turto bendrovėms. Atsižvelgdamos į rinką jos ir sprendžia – iškils pastatas tame sklype ar ne“.