Nemažai europiečių jau seniai žino, kur praleis šios vasaros atostogas. Jos yra ilgos ir, savaime suprantama, apmokamos iš valstybės ar darbdavio kišenės. Kol Europos šalių gyventojai iš anksto džiaugiasi artėjančiais vasaros nuotykiais, amerikiečiai ir toliau daro viską, kad pateisintų didžiausių darboholikų pasaulyje vardą.
Remiantis kelionių agentūros Expedia.com apklausos duomenimis, 51.2 mln. amerikiečių arba vienas iš keturių darbą turinčių JAV gyventojų negauna nė vienos atostogų dienos per metus. JAV yra vienintelė iš visų ekonomiškai pažengusių pasaulio šalių, savo piliečiams negarantuojanti nė vienos dienos atostogų.
Galima dirbti ir per valstybines šventes
Kaip skelbia Vašingtone įsikūręs Ekonominių ir politinių tyrimų centras, nė viena kita ekonomiškai išsivysčiusi šalis, pradedant Prancūzija ir baigiant Japonija, nedeklaruoja, kad kasmetis valstybės garantuojamų laisvadienių skaičius – nulis.
Dar daugiau – pagal JAV įstatymus, darbdaviai ne tik nėra įpareigoti savo darbuotojams suteikti tam tikrą laisvadienių skaičių, bet ir pati valstybė nė vienos valstybinės šventės nėra paskelbusi visuotinai privaloma nedarbo diena.
Mat pagal JAV Konstituciją, Kongresas neturi teisės nustatyti, kada žmonės gali dirbti, o kada – ne, išskyrus valstybinių institucijų darbuotojus. Todėl valstybės tarnautojai gauna daugiau atostogų, negu privataus sektoriaus darbuotojai. Pastarieji privalo paklusti darbdavio valiai ir dirbti tiek, kiek šiam atrodo reikalinga, įskaitant valstybines šventes bei savaitgalius.
Kuo mažiau uždirbi, tuo mažiau atostogauji
Kaip skelbiama Ekonominių ir politinių tyrimų centro pranešime, privataus sektoriaus darbuotojas Amerikoje gauna ne daugiau kaip 9 dienas atostogų per metus. Sudėjus visose sferose dirbančius JAV gyventojus, paaiškėja, kad eilinis amerikietis atostogauja vos 14 dienų.
Be to, minėtas tyrimas parodė, kad kuo mažiau žmogus uždirba, tuo mažesnė galimybė, kad jis gaus pakankamai atostogų. Mažiausiai atostogų turi mažų įmonių, laisvai samdomi ir ne visą etatą turintys amerikiečiai darbuotojai. Europos Sąjungos šalyse yra nustatytos mažiausiai 20 dienų atostogos, kurias privalo suteikti kiekviena valstybė narė. Bet nemažai europiečių mėgaujasi daug ilgesnėmis apmokamomis atostogomis.
2007 metų duomenimis, prancūzai atostogauja 39, švedai, norvegai ir suomiai – 25, o britai – 24 dienas. Lietuviams valstybė garantuoja 28 apmokamų atostogų dienas, be to, šalyje yra net vienuolika valstybinių švenčių, per kurias daugelis įstaigų taip pat nedirba.
Darbo etiką suformavo imigrantai
Artėjant vasarai per JAV televizijas paprastai parodoma bent po kelis reportažus, kuriuose su neslepiama pavydo gaidele kaip apie didžiausią egzotiką amerikiečiams pristatomi europiečių atostogų ypatumai. Kairiųjų pažiūrų JAV gyventojai nepraleidžia progos padejuoti, kad Kongresui laikas peržiūrėti įstatymus ir įsikišti į žmonių išnaudojimą.
Tačiau šios kalbos, lyg nelaiku iškritęs pavasarinis sniegas, išnyksta, o artėjant vasarai amerikiečiai ir toliau palinksta prie darbo stalų. Jie ir patys pripažįsta, kad darbas be atostogų – imigrantiškos šalies kraujyje.
Anot moterų karjeros centro „Women for Hire“ prezidentės Tory Johnson, specifinė darbo rinka šioje šalyje susiformavo dėl to, kad JAV daugiausia pastatė imigrantai. Iš kitų šalių atvykę darbininkai gyvenimą pradėdavo nuo nulio, todėl būdavo pasiryžę kelis ar net keliolika metų iš eilės dirbti beveik be atostogų, kad tik greičiau susikurtų gerovę ir pasiektų amerikietiškąją svajonę.
Atostogauja tik tinginiai
Ištisos imigrantų kartos šią darbo etiką perdavė savo vaikams. Vadinamoji kūdikių bumo karta – amerikiečiai, gimę tuoj po Antrojo pasaulinio karo, sociologų nuomone įkūnijo amerikietiško darboholizmo esmę. Būtent šios kartos atstovai sukūrė posakį „Jei nepasirodei darbe sekmadienį, nesivargink ateiti pirmadienį“.
Dabar jau į pensiją išeinantys kūdikių bumo kartos amerikiečiai šios šalies gyventojų sąmonėje įtvirtino sampratą, kad atostogauja tik tinginiai. Ir nors statistika byloja, kad jaunesni JAV darbuotojai linkę pasinaudoti jiems priklausančiomis atostogomis, 35 proc. amerikiečių 2007 m. neišnaudojo visų jų darbovietės suteikiamų atostogų dienų – tai 2 proc. daugiau nei 2006 m., kai 33 proc. JAV darbuotojų pasirinko atostogauti mažiau, nei jiems priklauso.
Dirbti motyvuoja stresas
Be stiprios darbo etikos esama ir daugiau priežasčių, dėl kurių amerikiečiai verčiau renkasi dirbti, negu gulėti paplūdimyje. Bene labiausiai likti darbo vietose motyvuoja stresas. Jie tvirtina, kad vien mintis apie susikaupusius darbus ir žinučių prikimštą elektroninį paštą skatina pasilikti darbe ir net neplanuoti atostogų, arba pasiimti vos keletą laisvadienių per metus.
Nemažai darbuotojų kaip streso priežastį įvardija baimę prarasti darbą. „Jei nesipainioji bosui po akimis, vadinasi, išnyksti jam iš galvos“, byloja kita amerikiečių patarlė.
Apie 12 proc. amerikiečių neišnaudoja atostogų susivilioję pinigais, kurie išmokami už nepanaudotus laisvadienius. Tuo tarpu kas dešimtas amerikietis prisipažįsta, kad „darbas – visas mano gyvenimas“, ir tvirtina, jog tiesiog nežino, ką veiktų, jei staiga reikėtų nedirbti.
Darbo reikalus tvarko ir per atostogas
Net ir tie, kurie pasiryžta atostogauti, ne visuomet sugeba visiškai „atsijungti“ nuo darbo reikalų. Prestižo reikalu tapę tokie elektroniniai prietaisai, kaip „Blackberry“ ar „iPhone“, darbdaviams leidžia kontroliuoti savo darbuotojus net ir per atostogas.
Verčiami boso ar savo noru ketvirtadalis Amerikos darbuotojų atostogaudami tikrina elektroninį paštą ir atsakinėja į su darbu susijusius skambučius. Vienam iš trijų amerikiečių, kurie visgi ryžtasi pamiršti elektroninį paštą bent savaitei, tai sukelia didesnį stresą, negu buvimas darbe.
Didelės tarptautinės kompanijos, tokios kaip „PricewaterhouseCoopers“, ne tik skatina, bet tiesiog verčia darbuotojus atostogauti, įkurdamos „atostogų policiją“, kuri tikrina, ar visi darbuotojai pakankamai pailsėjo. Anot šios kompanijos atstovų, pakankamai paatostogavę darbuotojai savo pareigas atlieka geriau, o suplanuotas darbas atliekamas per trumpesnį laiką.
Pasigestų viršvalandžių
Tačiau dažnas amerikietis, o ypač imigrantas, į tokias išvadas linkęs numoti ranka. Tam pritaria ir valdžios reguliavimu atostogų srityje nepasitikintys darbdaviai. Anot jų, daugelis amerikiečių džiaugiasi galėdami dirbti tiek, kiek nori. 41 proc. amerikiečių pripažįsta nuolat dirbantys daugiau negu 40 valandų per savaitę.
Griežtai reguliuojama ES rinka darboholikui gali pasirodyti esanti tikras pragaras. Čia žmogus ne prašomas, bet verčiamas atostogauti. Bijant darbuotojų išnaudojimo, legalus darbas dažnai apribojamas iki 40 valandų per savaitę. Tad vieną dieną paburbėjęs dėl per didelio darbo krūvio ir streso, kitą dieną dažnas amerikietis apsisukęs pareikalautų: „Kur mano viršvalandžiai?“