Net 500 tablečių, 10 skirtingų vaistų pavadinimų. Tokį kiekį rusų kalba ženklintų medikamentų sostinės ekologinės policijos pareigūnai aptiko Halės turgavietėje besisukinėjančios senyvos moters krepšyje.
Anot pareigūnų, falsifikuotais vaistais prekiaujantys žmonės – ne naujiena. Jų nuolat aptinkama prekiaujančių turgavietėse Lietuvoje neregistruotais vaistais.
Laiko netinkamomis sąlygomis
Taupesni vilniečiai vaistų gali įsigyti ne tik Halės, bet ir Kalvarijų turgavietėje.
Tereikia ilgiau pasisukinėti, ir sutiktos močiutės krepšyje galėsi rinktis kaip kokioje vaistinėje: korvalolis, analginas, validolis, citramono piliulės, tetraciklino tabletės ir ampulės – nelygu kokiais sveikatos sutrikimais skundiesi.
„Niekaip nesuprantu, kaip žmonės taip neatsakingai elgiasi, pirkdami vaistus turgavietėse.
Jeigu ir taip sveikata silpna, kaip dar galima rizikuoti perkant vaistus, kurie nežinia kur buvo pagaminti, kaip laikyti“, – stebėjosi ekologinės policijos vyriausiasis specialistas Vladimiras Jankoitas.
Ne paslaptis, kad vaistai laikomi po prekystaliais, purvinuose krepšiuose, žiemą laikomi šaltai, vasarą – kepa saulėkaitoje.
Pasak V.Jankoito, su neregistruotais vaistais pagauta moteris skundėsi, kad taip prisiduria prie pensijos, per dieną parduodama šiuos vaistus ji uždirba vos 5-10 litų.
O bauda už šią veiklą jai gresia nuo 500 iki 1000 litų.
Nuo vaistų sutino ranka
Miesto turgavietėse parduodami vaistai paprastai įvežami iš Rusijos ir Baltarusijos. Dauguma juos gaminančių įmonių neatitinka vaistų geros gamybos praktikos reikalavimų.
Prieš kelis metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba buvo sulaukusi moters, kuri atnešė patikrinti turguje pirktus vaistus, kuriuos ji vartojo.
Tai buvo esencialio ampulė. Tuomet nuo šių vaistų moteriai sutino ranka. Buvo nustatyta, kad šis moteriai sveikatos sutrikimų sukėlęs vaistas yra netinkamas vartoti.
Neretai žmonės užsuka ir į Halės bei Kalvarijų turgavietėse esančius paviljonus, kur prekiaujama įvairiais vaistiniais preparatais. Bet, pasak V.Jankoito, šiuose parduodami nors ir rusiški preparatai, savininkai turi visus reikiamus leidimus jais prekiauti.
Ieško vejami ilgesio
Pasak Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistės Daivos Gutauskaitės, pasitaiko žmonių, kurie apsinuodija medikamentais, tačiau negali žinoti ar jie buvo falsifikuoti, ar ne.
„Nebent žmogus pats pasakytų, kad vaistai buvo pirkti turgavietėje“, – tvirtino D.Gutauskaitė.
Specialistė aiškino, jog kol kas dar įprasta, kad žmonės ieško pigesnių rusiškų vaistų, prie kurių per tiek laiko yra įpratę. Jie taip pat nori ir sutaupyti.
Kai kurie vaistai, kurių galima buvo nusipirkti sovietmečiu, šiuo metu Lietuvoje jau neberegistruojami, o žmonės vis tiek jų ieško genami ilgesio.
Vaistinėse šių vaistų taip pat yra, tik jie parduodami moderniose pakuotėse, ir yra pagaminti kitose šalyse.
„Negaliu sakyti, kad rusiški vaistai buvo blogi. Jie geri, tačiau tie žmonės, kurie parduoda juos turgavietėse, neaišku kokiomis sąlygomis juos laikė. O vaistinėse medikamentai laikomi pagal nurodytus reikalavimus“, – sakė G.Gutauskaitė.
Veikia psichiką
Prieš kurį laiką korvalolį ir valokardiną ėmus pardavinėti kaip receptinius vaistus – jie savo sudėtyje turi nuodingų medžiagų – barbitūratų, kurie sukelia priklausomybę – pensinio amžiaus žmonės šių medikamentų plūstelėjo pirkti į turgavietes.
Šių vaistų turguose ėmė ieškoti ir narkomanai, kurie jais svaiginasi.
Dabar korvalolio ir valokardino vaistinėse vėl galima įsigyti be receptų, nes jų sudėtyje nebėra nuodingųjų medžiagų, tačiau žmonės jau įprato juos pirkti turguose.
Medikams nerimą kelia ir turgavietėse parduodami preparatai, esą padedantys lieknėti.
Kai kurių šių medikamentų sudėtyje esančios medžiagos veikia kaip narkotinė medžiaga amfetaminas.
Vartojant vaistus dideliais kiekiais, iškreipiamas žmogaus mąstymas, psichika, atsiranda elgesio sutrikimų.