„Tiek Vilniuje, tiek Taline 2008 m. butų bus pastatyta mažiau, nei tai buvo padaryta 2007 metais. Rygoje šiais metais kol kas planuojama 3 proc. didesnė pasiūla, nei 2007 m. Tačiau, lyginant su ankstesnių metų pasiūlos prieaugiais Baltijos valstybėse (pasiūla didėdavo po 30-40 proc. kasmet), esama naujos statybos apimčių stabilizacija – labai reikšmingas signalas, parodantis, kad plėtotojai pradėjo reaguoti į sumažėjusią būsto paklausą,“ – teigia UAB „Ober-Haus“ Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Anot jo, galima pagrįstai teigti, kad didesnė nežinia gaubia dar nepradėtus įgyvendinti projektus Vilniuje, kurie yra suplanuoti 2009-2010 metams: „Didelė tikimybė, kad dalis šiuo metu aktyviai reklamuojamų daugiabučių namų gali būti net nepradėti statyti, nesurinkus reikiamo pirkėjų skaičiaus bei negavus finansavimo bankuose. O tai reiškia, kad potencialių pirkėjų pasirinkimo galimybės naujos statybos rinkoje nėra jau tokios didelės, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, ypač žinant, kad apie 60 proc. butų iš numatomuose šiemet baigti statyti pastatuose, jau yra rezervuoti arba nupirkti,“ – teigia S.Vagonis.
Lyginant Baltijos valstybių sostinių butų kainas, pastebima, kad naujos statybos butų kainų lygis Vilniuje ir Rygoje šiandien yra panašus, o Taline - apie 5-10 proc. žemesnis. Senos statybos butų rinkoje Vilnius lyderiauja tarp Baltijos valstybių sostinių: Vilniuje butų kainos miegamuosiuose rajonuose vidutiniškai apie 10 proc. aukštesnės nei Rygoje ar Taline.
„Tai nieko nuostabaus. Jei Rygoje ir Taline 2007 metų antrąjį pusmetį buvo užfiksuotas 6-10 proc. būsto kainų kritimas, Vilniuje per tą patį laikotarpį kainos pakilo 4 proc. Tad galima konstatuoti faktą, kad antrąjį 2007 m. pusmetį Lietuvos ir Estijos bei Latvija būsto pardavimo rinkos judėjo skirtingomis kryptimis,“ – sako S.Vagonis.
Esama situacija Lietuvoje leidžia manyti, kad Latvijos ir Estijos scenarijus gali ir nepasikartoti. Lietuvos gyventojų lūkesčiai ir rinkos aplinka šiuo metu neturėtų būti tokie niūrūs, nei Estijos ir Latvijos gyventojų 2007 metų vasarą. Šiuo metu ECB palūkanos pasiekė „lubas“, ir yra nemaža tikimybė, jog dar šiemet jos gali būti sumažintos. Be to, Lietuvos komerciniai bankai po truputį vėl įsijungia į kovą dėl naujų klientų, siūlydami gana palankias sąlygas būstui finansuoti.
„Pagirtina tai, kad Vilniuje laiku buvo įjungtas naujos statybos pasiūlos mažinimo mechanizmas, skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, kur būsto pasiūlos sumažėjimas įvyko tik pradėjus mažėti kainoms. Todėl labai tikėtina, kad Lietuvoje naujos statybos būsto perteklius rinkai tikrai negresia,“ – pastebi „Ober-Haus“ Rinkotyros ir vertinimo skyriaus vadovas.
Kita vertus, tokiose neskaidriose rinkose kaip nekilnojamojo turto rinka, labai dažnai ekonominiai faktoriai turi mažesnę įtaką, nei subjektyvūs psichologiniai faktoriai- tokie kaip rinkos dalyvių nuostatos ir lūkesčiai.
Kaip parodė 2008 metų kovo mėnesį atlikta „Ober-Haus“ klientų apklausa, pagrindinės priežastys, kodėl potencialūs būsto pirkėjai šiuo metu nesiryžta pirkti būsto didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nėra susijusios su jų perkamąja galia.
32 proc. respondentų, kaip pagrindinę priežastį nurodė išaugusias paskolų palūkanas bei sugriežtėjusias finansavimo sąlygas, 9 proc. respondentų baugina auganti infliacija. „Tačiau beveik pusės (49 proc.) respondentų nenoras pirkti būstą - susijęs su baime, kad ateityje būsto kainos gali kristi, ir taip bus praleista galimybė įsigyti būstą pigiau arba nuvertės investuoti pinigai,“ – apklausos rezultatus komentuoja S.Vagonis.