Egzotiškos investicijos – tik išmanantiems

Tačiau investuotojams bankininkai minėtus fondus pataria išnarstyti po kaulelį, nes fondo pavadinimas nebūtinai atitinka investavimo sritis, taip pat jo mokesčiai gali būti didesni nei kitų, o investicijų grąža – nedidesnė nei vidutinis rinkos grąžos rodiklis.

Teminiai fondai, taip pat ir kitos teminės finansinės priemonės orientuojasi į socialinės atsakomybės, solidarumo (etiniai), klimato atšilimo, gėlo vandens, atsinaujinančios energijos, anglies dvideginio kreditų, ekologijos, vyno, meno, infrastruktūros, demografijos, temperatūros pokyčių, talentų (pavyzdžiui, būsimų sportininkų), išradingumo ir netgi „nuodėmių“ (lošimo namų, tabaką, alkoholį gaminančių įmonių) sritis.

Investicinio banko GILD privati bankininkė Dovilė Grigienė pažymi, kad kai kurie fondai, pavyzdžiui, vyno ar meno, investuotojams dažnai tampa ir gyvenimo būdo investicijomis. Juolab kad, pavyzdžiui, „Gero vyno fondas“ („Fine Wine fund“) paprastam investuotojui gali būti ir neprieinamas, nes pradedama investuoti tik nuo 50 000 GBP. Fondo metinis valdymo mokestis siekia 2% proc., o sėkmės mokestis – 15% nuo fondo metinio prieaugio. Grigienė nurodo ir kitą šio fondo ypatumą – jo rezultatai pateikti tik iki 2007 metų gruodžio 7 dienos, todėl šiandien visai neaišku, kokią investicijų grąžą turi fondas. Gali kilti problemų ir dėl aptariamo fondo valdytojo, jeigu jis keistųsi, nes šiuo atveju jis turi turėti specifinių žinių – suprasti apie vynus.

„Egzotinė fondo reikšmė yra daugiau išnaudojama reklamai, nes tai nėra tikras finansinis požymius iliustruojantis apibrėžimas“, – pažymi bankininkė.

Dauguma teminių fondų suformuoti panašiai kaip sektorių fondai ar regioniniai akcijų fondai, bet jie investuoja į mažiau tradicinius sektorius ir ne tokius populiarius regionus.

„Dažnai jie tinkami portfelio diversifikacijai, kaip ir sektorių ar regioniniai fondai“, – sako Grigienė.

Teminiai fondai, jos teigimu, yra galinga reklamos priemonė, kuri fondų valdytojų kompanijoms padeda pritraukti papildomų lėšų netgi imant didesnius nei įprasti mokesčius. O investuotojų psichologija tokia, kad jie nenori prarasti progos investuoti į naują temą ar naują sritį.

„Norėtųsi, kad investuotojai skeptiškai įvertintų šių fondų galimybes, nes teminių fondų investicijų vertė dažnai sunkiai įvertinama – dauguma jų iš tiesų yra sektoriniai fondai, su didesniais mokesčiais, agresyvesne rinkodara ir kartais su skaidrumo bei likvidumo trūkumais“, – pataria Grigienė.

Per pastaruosius penkerius metus daugiausia investuotojų dėmesio ir turto pritraukė socialiai atsakingas investavimas (angl. socially responsible investing, SRI).

„Šios rūšies investavimo strategija vengia investicijų į tabako produktus gaminančias įmones, gamybos bendroves, kurios teršia aplinką, korupcija įtariamas ar engiamąją veiklą vykdančias įmones. Daugelis SRI fondų investuoja į tradicinius investicinius akcijų fondus ar akcijas“, – sako Grigienė. Ji pateikia tokį pavyzdį: SEB valdomas „Ethical Global Fund“ orientuotas į etinį investavimą, tačiau didžiausią dalį pinigų yra investavęs į JAV vaistų milžinės „Pfizer“, kurią išgarsino viagra, akcijas. Tačiau dar 2001 metais „BBC News“ paskelbė apie jos vaistų bandymus Afrikoje, o tai galėtų prieštarauti etikos nuostatoms.

Šis fondas investuoja ir į greitojo maitinimo restoranus „McDonald’s“, tačiau ar šis verslas susijęs su etika, taip pat diskutuotina.

„Taigi kyla klausimas, ar fondai iš tikrųjų investuoja į tai, į ką skelbia investuojantys?“ – svarsto Grigienė. Kita vertus, anot jos, yra nemažai fondų, kurie siekia investuoti į socialines funkcijas atliekančias įmones, pavyzdžiui, į sveikatos priežiūros institucijas, slaugos namus, socialinių infrastruktūrų kūrimo įmones.

Bankininkė nurodo ir kitą teminį fondą – „JP Morgan“ valdomą „Global Socially Responsible Fund“. Jo valdymo mokesčiai labai dideli (5% pirminis mokestis), todėl investuoti trumpesniam laikui neapsimoka. Per penkerius jo veiklos metus investavimo rizika buvo didesnė nei palyginamojo indekso, o grąža mažesnė.

Grigienė pažymi, kad akademiniai tyrimai, kurie vertina šių fondų veiklą ir rezultatus bei lygina juos su bendrais rinkos indeksais, pateikia įvairialypių išvadų. Tačiau daugeliu atvejų šių fondų grąža neviršija vidutinių rinkos grąžos rodiklių.

Daugumos teminių fondų grąžos istorija trumpa. Kai kurie jų iš pradžių yra pasiekę stulbinamų rezultatų, pavyzdžiui, į Indijos technologijų kompanijas investavę fondai. Tačiau per ilgesnį laiką dažnai teminių fondų investicinės grąžos lygis suvienodėja su regiono ar sektoriaus bendra grąža.

„Tai reiškia, kad teminių fondų vertė kyla ir krinta panašiai kaip visa rinka, o kartais kyla ar krinta net labiau nei visa rinka“, – aiškina Grigienė. Todėl, jos teigimu, pagrindinis dalykas, kurį reikėtų išsiaiškinti, – ar teminis fondas iš tiesų yra ypatingas ir tikrai nėra už jį tinkamesnės priemonės investuotojui pasinaudoti norima investavimo tema.

Bankininkė reziumuoja, kad teminis investavimas yra labiau rekomenduojamas investuotojams, kurie turi pakankamą finansinį išsilavinimą ir supratimą apie fondus ar gilesnių žinių apie investavimą.

Kol kas teminiai fondai yra populiariausi tokiose Azijos šalyse kaip Taivanas, Singapūras, nes labiausiai atitinka tų šalių investuotojų psichologiją. O jų pasiūla Baltijos šalyse dar gana maža, bet kaip ir kitose rinkose, susidomėjimas jais auga ir tai turėtų padidinti jų pasiūlą.

Vasarį SEB privačios bankininkystės klientams pristatys naują į maistinių kultūrų žaliavas investuojantį fondą.

SEB Privačios bankininkystės departamento direktorės pavaduotojas investicijoms Marius Čiuželis vardija, kad fondas investuoja į kukurūzus, kviečius, kavą, sojos aliejų, sojos pupeles, kitas maistines kultūras. Fondo investavimo strategija grindžiama tiek pasaulinėmis tendencijomis šių žaliavų rinkose, kurios iš naujo įvertinamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, tiek ir individualių žaliavų analize ir tolesnėmis jų kainų didėjimo galimybėmis.

„Šiemet žaliavų rinkoje geriausiai prekiaujama kviečiais. Nerimaujant, kad pavasarinis grūdų derlius nepatenkins paklausos, kviečių kainos toliau muša visų laikų rekordus“, – džiaugiasi Čiuželis. Be to, JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, pavasarinių kviečių, iš kurių gaminama duona ir makaronai, atsargos JAV iki gegužės mėnesio sumažės 25%, palyginti su praėjusiais metais. Vasario pradžioje Kanados statistikos departamentas pranešė, kad šalyje kviečių pasiūla per praėjusius metus nukrito 30%.

„Kukurūzų ir sojų pupelių kainos taip pat muša rekordus, nes tikimasi pasaulinės paklausos augimo, o JAV turimų atsargų gali pritrūkti dar nesulaukus būsimo derliaus“, – pasakoja Čiuželis. Per 2007 metus kukurūzų kaina pakilo 28%, sojų pupelių per tą laiką – 84%, nes pernai JAV kukurūzų augintojai apsėjo mažiausiai hektarų per pastaruosius 12 metų.

Bankininkas primena, kad grūdinės kultūros naudojamos ir bioetanolio gamyboje. Iki 2010 metų ES reikalauja ne mažiau kaip 20% energetikos išteklių gauti iš atsinaujinančių ir ekologinių šaltinių, todėl Čiuželis sako, kad labai nesunkiai galima prognozuoti grūdinių kultūrų paklausos didėjimą mažiausiai keletą metų.

„Žaliavų rinkose dažnai neveikia akcijų rinkų tendencijos“, – specifiką nurodo Čiuželis. Jis pasakoja, kad sausį daugumos besivystančių šalių akcijų rinkos krito iki 20% ir net daugiau, o minimas fondas per tą laiką gavo beveik 6% teigiamos grąžos. Be to, ir toliau prognozuojama, kad tai, kas susiję su žemės ūkiu, išliks patrauklu keletą metų į priekį.

Tai dar kartą įrodo žaliavų kaip turto klasės privalumą, palyginti su tradicinėmis investicijomis į akcijas ar obligacijas finansų rinkų krizių periodais.

„Fondai, investuojantys į žemės ūkio produkcijos ir kitas žaliavų rinkas bei diversifikuojantys savo investicijas niekada nerodys „stebuklingų“, tokių kaip Kinijos ar Rusijos rinkos geriausiais metais, grąžų, tačiau jie yra puikus portfelio papildymas, kuriuo siekiama sumažinti portfelio vertės svyravimus, subalansuoti ir užtikrinti neramiais laikotarpiais stabilų portfelio pajamingumą“, – įsitikinęs Čiuželis.

Yra ir daugiau su žaliavomis, pavyzdžiui, auksu, susietų fondų, kurie investuoja į išvestinius vertybinius popierius, susietus su aukso kaina, taip pat kitus investicinius fondus, kurie veikia toje pat srityje ir gali investuoti į skolos priemones.

„Galima ir tiesiogiai investuoti į aukso pramonėje veikiančių bendrovių akcijas. O tokių fondų veiklos rezultatai priklauso tik nuo aukso kainos“, – aiškina „Sampo“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovė Liubov Bachvalova. Ji pamini, kad, be aukso, pasaulyje jau yra ir platinos bei sidabro fondų.

Kiti žaliavų fondai jau investuoja ne tik į auksą, bet ir į žemės ūkio, pramoninius ir tauriuosius metalus. Jų investavimo būdai yra tie patys, kaip ir minėtojo.

„Prie visiškai egzotiškų priskiriami tie fondai, kurie veikia priešinga rinkai kryptimi. Tam tikslui naudojamos išvestinės finansinės priemonės ir fiksuoto pajamingumo priemonės. Naudojamos vadinamosios „short“ (liet. akcijų (ar kitų VP) pardavimas skolon) investavimo strategijos.

Priešingai nei žaliavų fondai, šie neturi jokio lyginamojo indekso“, – pristato Bachvalova. Visi jos minėti fondai skirti ilgalaikėms investicijoms, t. y. apie penkerius ir daugiau metų.

„Investicijos į žaliavas nėra labai specifinės. Į tokius fondus verta investuoti, kai tikimasi uždirbti būtent iš žaliavų rinkos“, – pataria bankininkė. Ji primena, kad kai investuotojai ima baimintis dėl pasaulio ekonomikos augimo, jų žvilgsniai krypsta į auksą. Tačiau investicijos į auksą nėra ypač pelningos, bet jų augimas pastovus.

„Kai yra rimta krizės grėsmė, tokių investicijų grąža dėl padidėjusios paklausos netgi auga. Padidėjusio nestabilumo laikotarpiu tokios investicijos veikia lyg „paskutinis ramybės užutekis“, – komentuoja Bachvalova. Tačiau, anot jos, visiškai kitaip yra su pramoniniais metalais. Jų paklausa tiesiogiai susijusi su gamybiniais pajėgumais. Todėl jeigu ekonomikos augimas lėtėja, tai gali sumažėti jų gamyba, o tada ir šių metalų paklausa, ir investicijų į juos grąža.

„Turėti savo portfelyje investicijų, susijusių su žaliavų sektoriumi – verta. Tai padidina portfelio diversifikaciją. Bet jų svoris neturi būti didesnis negu turimos klasikinės investicijos į akcijas ar obligacijas“, – užtikrina Bachvalova. Ji primena, kad investicijų portfelio teorijoje teigiama, kad viduje reikia derinti aktyvus su atvirkštine koreliacija – kai vienas auga, kitas krinta. Šiam tikslui ir būtų galima naudoti anksčiau minėtą fondą, kurio tikslas – veikti priešinga rinkai kryptimi.

„Didinti tokio fondo svorį verta tik tada, kai rinkos pradeda kristi, tokiu atveju šiek tiek galima uždirbti iš kritimo. Bet priimant tokius sprendimus, nereikia pamiršti, kad šio fondo rizika labai didelė ir jo svyravimai gali būti absoliučiai neprognozuojami, staigūs ir dideli“, – įspėja bankininkė.

Patrauklu per krizę

Minėtų fondų augimas suaktyvėjo nuo 2007 metų rugpjūčio krizės ir auga iki šiol. Todėl kitų fondų rezultatams raudonuojant, šių fondų grąža dabar atrodo ypač patraukli.

„Jeigu bandytume pavaizduoti grafike, tai žaliavų fondų grąža ir rizika būtų daug mažesnė ne tik kylančių rinkų fondų, bet ir plačiai diversifikuotų išsivysčiusių rinkų fondų atžvilgiu. Bet diversifikuoto žaliavų fondo rezultatai būna ir prastesni negu klasikinio diversifikuoto tarp akcijų ir obligacijų portfelio, t. y. esant vienodai rizikai, duoda mažesnę grąžą“, – pažymi Bachvalova. Ji teigia, kad bet koks investuotojas, turintis sveiką ir tinkamą požiūrį į investavimą bei portfelio formavimą, domisi priemonėmis, kurios turi atvirkštinę koreliaciją su esamų investicijų portfeliu.

„Vienintelis ir svarbus pastebėjimas, kad visi „egzotiniai“ fondai skirti tik patyrusiems investuotojams, kurie turi suvokimą apie jų „virtuvę“, – teigia bankininkė. Jos nuomone, jeigu žmogus tik pradėjo investuoti, pasiūlymas jam investuoti į auksą būtų nevykęs.

O „DnB NORD“ privačioji bankininkystė neseniai savo klientams pasiūlė užsienio investuotojams ilgą laiką buvusį neprieinamą regioną – arabų šalis.

Pernai metų balandį pradėjo veikti „Meridio Arab World fund“. Šis fondas nėra viešai siūlomas visiems „DnB NORD“ banko klientams, todėl apie jį informacijos nėra nei banko interneto svetainėje, nei padalinyje. Ši investicija prieinama tik Privačios bankininkystės klientams, turintiems patirties investuojant.

„Meridio Arab World fund“ investuoja į Saudo Arabiją, Bahreiną, Kuveitą, Katarą, Omaną ir kitas arabų šalis. Fondo investicijos nukreiptos į telekomunikacijos, bankininkystės ir nekilnojamojo turto sektorius.

„Visi šie sektoriai priklausomi nuo naftos pramonės, nes kylant naftos kainai didėja pajamos iš jos gavybos ir šie pinigai nukreipiami į kitas sritis. Todėl galima sakyti, kad į „Meridio Arab World fund“ investavęs klientas pelną gauna iš naftos pramonės, tačiau per kitus sektorius“, – pasakoja „DnB NORD“ Privačios bankininkystės skyriaus vadovas Tadas Ratkevičius. Jis prognozuoja, kad minėti sektoriai ateityje turėtų vystytis gana sparčiai, nes arabų šalyse glūdi daugiau kaip 60% visų pasaulio naftos atsargų, o tai leidžia manyti, kad galimybių plėtotis šiame regione taip pat turi nekilnojamojo turto, bankininkystės ir telekomunikacijų sritys.

„Meridio Arab World fund“ valdo vokiečių kompanija „Meridio Vermogensverwaltung AG“. Pastaroji įsikūrė prieš 10 metų ir sėkmingai valdo ne vieną investicijų fondą visame pasaulyje. Vienas iš naujausių siūlo investuoti arabų šalyse. Šiuo metu fondo investicijų portfelis yra apie 40 mln. USD dydžio.

„Vienas iš pagrindinių „Meridio Arab World fund“ privalumų yra maža koreliacija su kitomis akcijų rinkomis“, – nurodo Ratkevičius. Pavyzdžiui, Kinijos akcijų rinka nuo metų pradžios nukrito apie 15,50%, Brazilijos – 4,50%, Rusijos – 14,80%, o šio fondo vertė per tą patį laiką 2,20% pakilo.

„Tai vienas iš nedaugelio regionų, kuris nuo šių metų pradžios uždirbo. Savo klientams visada rekomenduojame turėti diversifikuotą portfelį ir šis fondas yra vienas iš tų, kuris nepasiduoda bendroms tendencijoms, todėl ir tinka tiems, kurie nori išskaidyti investavimo riziką“, – apibendrina Ratkevičius.

Jis mano, kad „Meridio Arab World fund“ vis dėlto turi tam tikros politinės rizikos. Jo teigimu, galima būtų įžvelgti ir šio fondo priklausomybę nuo naftos kainų: jeigu jos imtų smarkiai kristi, tai turėtų įtakos fondo pelningumui. Tačiau, pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios naftos žaliavos kainos smuktelėjo apie 9%, o šio fondo vertė pakilo.

Tai vėl rodo, kad ir čia nėra tiesioginės priklausomybės. Nuo 2007 metų balandžio iki dabar minimo fondo vertė yra pakilusi apie 23%.

Ratkevičius neatskleidžia, kiek jo skyriaus klientų yra investavę į šį fondą, tepasakydamas, kad „ne vienas ir ne du“. Tačiau jis neslepia, kad bankas jį rekomenduoja klientams, kurie turi tam tikrą finansinį išsilavinimą, supranta šią sritį ir ne naujokai investavimo rinkoje.

Jeigu investuotojas į „Meridio Arab World fund“ investuoja daugiau kaip 100 000 Lt, tai bankas iš jo ima 0,50% įsigijimo mokestį ir 100 Lt vienkartinį mokestį už pinigų pervedimą. Parduodant fondą, investuotojas moka tik vienkartinį 100 Lt mokestį. Fondo valdymo mokestis siekia 1,50% per metus, o jo sėkmės mokesčiui numatyta 15%. Pastarasis skaičiuojamas nuo fondo uždirbto pelno ir paprastai būna įskaičiuotas klientui į fondo įsigijimo ar pardavimo kainą.

Didele egzotika dvelkia Čikagos prekių biržos („Chicago Mercantile Exchange“) prekyba oro išvestinėmis priemonėmis. Didžioji jos apyvartos dalis tenka su temperatūra susietoms priemonėms. Birža taip pat rengia opcionus ir ateities sandorius, kurių grąža priklauso nuo kritulių kiekio (lietaus, sniego) ar vėjo.

Finansų analitikas Tomas Eidukas „Versus“ pasakoja, kad pirmasis oro parametrais pagrįstas sandoris buvo sudarytas 1997 metais. Iš pradžių susikūrė tarpinstitucinė (angl. over-the-counter) rinka. Po dvejų metų buvo pradėti platinti standartizuoti produktai biržoje. Nuo 2002 iki 2007 metų ji išaugo nuo 2,5 iki 35 mlrd. USD pagal maksimalias galimas išmokas.

Šios priemonės siejamos su tam tikrų miestų oro parametrais. Populiariausi temperatūros sandoriai sukurti aštuoniolikai JAV miestų (Niujorkas, Čikaga, Las Vegasas ir kt.), devyniems Europos miestams (Amsterdamas, Barselona, Berlynas, Esenas, Londonas, Madridas, Paryžius, Roma, Stokholmas) ir dviem Azijos miestams (Tokijus ir Osaka).

„Reikėtų pabrėžti skirtumą su draudimu nuo sausros, potvynių, uraganų. Draudimas įsigyjamas įvykiams, kurie reti, bet jų sukeliami nuostoliai – labai dideli. Oro išvestinės priemonės skirtos tikėtiniems įvykiams, o pelningumas nepriklauso nuo nuostolių“, – pažymi Eidukas. „Investuoti į orą“ galima per apribotos rizikos fondus, tokius kaip „Cumulus Weather Fund“, arba įsigyti specialiai sukurtų indeksų vienetų, pavyzdžiui, „UBS Global Warming Index“ arba „UBS Greenhouse Index“.

Pastarasis sukombinuotas su prekyba anglies dioksido išmetamosiomis dujomis. Pajamos uždirbamos investuojant į šiuos indeksus skaičiuojamos analogiškai, kaip kad investuojant į geriau suprantamus akcijų indeksus, pavyzdžiui, OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Tik čia indeksas kyla ar leidžiasi ne dėl jį sudarančių bendrovių rezultatų, o dėl oro parametrų į jį įeinančiuose miestuose.

„Apie rizikas ar investicijų grąžą apribotos rizikos fondai neprivalo teikti informacijos, todėl dažnai šia teise ir pasinaudoja, o investicinių bankų indeksai yra naujai sukurti, todėl dar nėra ilgesnės jų rezultatų istorijos“, – kalba Eidukas. Pasak jo, didžiausias tokių fondų privalumas yra tai, kad jie nekoreliuoja su akcijų ar obligacijų investicijų grąža, todėl tai yra puikus portfelio diversifikacijos sprendimas investuotojams.

„Investuodami į oro rinką galite būti tikri, kad nenukentėsite dėl rinkos dalyvių manipuliacijų – paveikti orą ne žmogaus galiose. Be to, oro temperatūros svyruoja daug pastovesnėse ribose nei kad akcijų rinkose“, – pažymi Eidukas.

Šios priemonės taip pat domina verslininkus, kurių įmonių veiklos rezultatai priklauso nuo oro. Tarp dažniausiai juos įsigyjančių yra komunalinių paslaugų tiekėjai. Pavyzdžiui, šiltu žiemos sezonu šildymą teikiančios bendrovės mažesnes pajamas gali kompensuoti pelnu iš šių priemonių. Tokios priemonės naudingos taip pat ir kino teatrams, nes lietingais mėnesiais pas juos ateina mažai klientų.

„Google“ darbuotojai įkūrė bendrovę „Weather Bill“, kuri investicijų į orą sprendimus siekia išpopuliarinti visuomenėje ir smulkiame bei vidutiniame versle.

Tarp jų klientų yra kirpyklos, golfo klubai, pavieniai asmenys. Siūlomi produktai prienami visiems, nes nėra nustatyta minimali sandorio suma. 2007 metais ši bendrovė įsteigė savo padalinį Europoje ir pradėjo siūlyti savo sprendimus Olandijoje.