Išaugus žemės kainoms padidėjo diferenciacija pagal žemės sklypų patrauklumą. Daug lemia dirvožemio derlingumas, miestų ir kelių artumas, sklypo vientisumas bei atstumas nuo valdomų žemių teritorijos. Didesnius žemės ūkio paskirties plotus tikisi supirkti žemės ūkio bendrovės savo ūkių plėtrai.
„Į mus kreipiasi žemės ūkio bendrovės norinčios pirkti žemės ūkio paskirties žemę savo ūkio plėtrai, bei Švedijos ir Norvegijos kompanijos ir labiausiai juos domina dideli plotai, už kuriuos pasirengę mokėti net didesnę nei rinkos kainą,“ – sako Panevėžio nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės „Viktauga“ direktorius Mindaugas Vidzėnas – „Pavyzdžiui už 100 ha plotą bendrovės bei užsieniečiai pasiryžę mokėti ir po 10 tūkstančių litų už hektarą“.
Savo valdomų žemių teritorijas, supirkdami žemės ūkio paskirties žemę, plečia ir pavieniai ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, taip pat teiraujasi užsieniečiai, tad konkurencija ir sudarė palankias sąlygas kilti žemės kainai.
Pasak Panevėžio nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės „Viktauga“ direktoriaus M. Vidzėno naujai suformuotų namų valdos žemės sklypų kaina, be komunikacijų, liko nepakitusi.