Lenkai remiasi 500 didelių Europos kompanijų vadovų nuomone. Tokioje apklausoje kasmet dalyvaujantys Europos verslininkai Vilniaus nepastebi, o čia dirbantys tvirtina, kad Lietuvos sostinė buvo ir yra Europos užkampis, iš kurio oro uosto į verslui svarbius miestus kasdien tepakyla vos keli lėktuvai, o Vyriausybė taip ir nesukūrė investicijoms palankaus klimato.
Londone įsikūręs vienos didžiausių JAV nekilnojamojo turto konsultacijų kompanijos „Cushman & Wakefield“ padalinys Europos miestų tyrimą „Europien Cities Monitor“ pagal palankumo verslui kriterijus atlieka kasmet jau 18 metų. Kaskart apklausiama 500 didžiausių Europoje dirbančių kompanijų, proporcingai parenkant pramonės, aptarnavimo, prekybos sferų atstovus.
Į klausimus telefonu atsakinėja šių kompanijų valdybų nariai arba vykdomieji direktoriai – asmenys, turintys įtakos biurų vietų pasirinkimui Europoje. Respondentams pateikiamas 33 Europos miestų sąrašas – jame pagrindinės Europos sostinės ir tie miestai, kuriuos apklausos dalyviai nurodo kaip vietą, kurioje verta steigti verslą.
56 pasaulio valstybėse nekilnojamojo turto klausimais konsultuojančios „Cushman & Wakefield“ atstovybės tokius tyrimus naudoja patarinėdamos savo klientams dėl verslo plėtros į jų poreikius geriausiai atitinkančius regionus.
Viena šio tyrimo vadovių Elaine Rossall „Versus“ teigė, kad Vilnius tik labai retai minimas kaip Europos verslininkams svarbus miestas, todėl jo ir nerasite apklausų rezultatuose. Pavyzdžiui, Vilnių gera vieta verslui 2007 metais iš 500 apklaustųjų Europos verslininkų įvardijo tik 3 skandinavai. Tiesa, mūsų sostinės vardas buvo paminėtas 2006-ųjų „Europien Cities Monitor“ – tąkart 4 kompanijos nurodė svarstančios galimybes plėsti savo verslą į Lietuvą per artimiausius 5 metus.
Nuolatinė Paryžiaus ir Londono kova
„Didieji Europos miestai labai stipriai konkuruoja tarpusavyje dėl investicijų pritraukimo. Mūsų tikslas – padėti suprasti, kas svarbu verslui, ir suvokti, kiek šiandien veiksmingos kiekvieno iš miestų pastangos“, – teigia tyrimo autoriai.
Geriausiais rezultatais šiuo metu gali džiaugtis Londonas – verslui tinkamiausių miestų dvikovoje jis laimi prieš Paryžių jau kelerius metus iš eilės. Po šių dviejų didmiesčių rikiuojasi Frankfurtas, Barselona, Amsterdamas, Briuselis, Madridas, Berlynas, Miunchenas ir Milanas.
Londonas šioje apklausoje pirmauja ir pagal atskirus kriterijus: jis geriausias miestas verslui pagal darbuotojų kvalifikaciją, užsienio kalbų mokėjimo lygį, telekomunikacijų kokybę, susisiekimą su kitais miestais, judėjimą pačiam mieste ir patekimo į vietos rinką galimybes.
Pagal verslui tinkamų biurų pasiūlą geriausiai yra vertinamas Berlynas, geriausias biuro kainos ir kokybės santykis yra Varšuvoje, vyriausybės politika verslui palankiausia Dubline, išlaidos darbuotojams mažiausios Bukarešte, darbuotojų gyvenimo kokybė geriausia Barselonoje, o švariausiu miestu laikomas Stokholmas.
Paprašyti įvertinti, kurie Europos miestai pastaraisiais metais labiausiai pagerino sąlygas verslui, apklausos dalyviai sudarė tokį dešimtuką: Barselona, Madridas, Praha, Varšuva, Berlynas, Budapeštas, Dublinas, Londonas, Bukareštas ir Maskva.
Vertindami, kas 2007 metais darė didžiausią įtaką jų verslui, europiečiai pirmiausia išskyrė augančią rinką jų produktams ir paslaugoms Kinijoje. Antruoju įtakos veiksniu nurodyta Europos Sąjungos plėtra, toliau minėta auganti Azijos šalių konkurencija, bendros euro zonos sukūrimas, socialiai atsakingos verslo kultūros stiprėjimas, auganti rinka europiečių produktams ir paslaugoms Indijoje, JAV ekonomika, dalies verslo perkėlimas į pigesnės darbo jėgos regionus, terorizmas.
Plėtra – į Rytų Europą
Atsakydami į „Cushman & Wakefield“ klausimus, 22% respondentų prisipažino ketinantys per artimiausius dvejus metus plėsti savo verslą užsienio valstybėse. Daugumos tokią ateitį suplanavusių kompanijų akiratyje yra viena ar kelios naujosios ES valstybės Vidurio arba Rytų Europoje, toliau rikiuojasi Kinija, Indija, Vakarų Europos šalys, ES nepriklausančios Rytų Europos šalys, Pietų Amerika, Pietryčių Azijos regionas, Pietų ir Šiaurės Afrika.
Didžiausių investicijų artimiausiais metais gali tikėtis šie Rytų Europos miestai: Maskva (paminėjo 37 kompanijos), Bukareštas (14), Stambulas (12), Varšuva (4), Sofija (2), Budapeštas (3), Zagrebas (3), Praha (2) ir Krokuva (1).
Švedijos nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Skanska“ Lenkijos padaliniui vadovaujantis Matsas Johanssonas nesistebi, kad Varšuva užsienio verslininkų įvertinta kaip miestas, kuriame biurų kokybės ir kainos santykis geriausias Europoje.
„Situacija tikrai labai gera, ypač Varšuvoje ir jos centre“, – sakė jis „Versus“.
Situacija sausumoje – tragiška
Tačiau Johanssonas atkreipė dėmesį, kad situacija Lenkijos rinkoje šiuo metu palankesnė nekilnojamojo turto projektų vystytojams nei nuomininkams – biurai labai paklausūs, todėl jų kaina nuolat didėja. „Skanska“ atstovas prognozuoja, kad po 3–4 metų padėtis vėl pasikeis – dabartinis biurų statybos bumas suformuos didžiulę pasiūlą, kuri viršys realią paklausą.
Verslininkas pažymi, kad Lenkijos populiarumo tarp užsienio investuotojų bumas prasidėjo prieš kelerius metus, iš karto po ES plėtros, o dabar jis jau slūgsta – todėl ir daug naujų biurų ateityje nebereikės.
Johanssono vertinimu, pagrindinės didžiosios užsienio valstybių korporacijos, besiplėtusios į Rytų Europą, savo atstovybes jau atidarė Varšuvoje – didžiausios regiono valstybės sostinėje. Tačiau šiame mieste labai auga nekilnojamojo turto kainos, be to, vis sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų – jie čia labai paklausūs.
„Aukštos klasės vadybininko, turinčio 10–15 metų darbo patirtį, gerai išmanančio Rytų Europos rinką, atlyginimas jau dabar yra toks pats kaip jo kolegos Vakaruose“, – sako „Skanska“ Lenkijos padalinio vadovas. Jis prognozuoja, kad dėl šių priežasčių artimiausiais metais dalis kompanijų savo atstovybes iš Varšuvos gali perkelti į kitus didžiuosius Lenkijos miestus – Krokuvą, Vroclavą, kur pigiau atsieina ir biurai, ir darbuotojai.
Johanssonas pabrėžė, kad oro susisiekimas su visu pasauliu iš Varšuvos puikus.
„Bet padėtis sausumoje – tragiška tiek kelių, tiek geležinkelių sektoriuje. Jeigu lenkai neišnaudos ES struktūrinės paramos savo infrastruktūrai gerinti, ateityje galės su nostalgija prisiminti praėjusį savo aukso amžių, kai užsienio kapitalas veržėsi pas juos nepaisydamas fizinių kliūčių keliuose“, – prognozuoja Johanssonas.
Jeigu lenkai neišnaudos ES struktūrinės paramos savo infrastruktūrai gerinti, ateityje galės su nostalgija prisiminti praėjusį savo aukso amžių, kai užsienio kapitalas veržėsi pas juos.
Vilnius: bėdų daugiau nei privalumų
„Versus“ nusprendė pažvelgti į Lietuvos sostinę čia dirbančių verslininkų akimis. Įvairiuose sektoriuose veikiančių tarptautinių kompanijų atstovai buvo paprašyti įvertinti Vilnių pagal tuos kriterijus, kuriuos „Cusfman & Wakefield“ apklausoje dalyvavę įmonių Europoje vadovai nurodė kaip svarbiausius, renkantis vietą savo verslui.
Tiek Vilnių pažįstantys, tiek padėtį kitose Europos sostinėse išmanantys pašnekovai buvo paprašyti įvertinti Lietuvos sostinę pagal 12 miesto patogumo verslui kriterijų:
– kvalifikuotos darbo jėgos ištekliai;
– galimybė įsitvirtinti vietos rinkoje;
– telekomunikacijų kokybė;
– susisiekimas su kitais Lietuvos miestais, kaimyninėmis valstybėmis ir visu pasauliu;
– lietuvių užsienio kalbų mokėjimo lygis;
– išlaidos personalui;
– Vyriausybės politika verslo atžvilgiu
– biuro patalpų kokybės ir nuomos kainos santykis;
– biurui tinkamų patalpų pasiūla;
– judėjimo Vilniuje patogumas;
–darbuotoju gyvenimo kokybė;
– Vilniaus užterštumo lygis.
Rusiško standarto bėgiai apsunkina susisiekimą
Audito, konsultacijų ir mokesčių paslaugų kompanijos „PricewaterhouseCoopers“ Lietuvos biuro vadovas Christopheris C. Butleris:
Šiuo metu įmonės, kurios Lietuvoje ieško tiek kvalifikuotų darbuotojų, tiek ir nekvalifikuotos darbo jėgos, susiduria su dideliais sunkumais. Gabūs ir ambicingi žmonės dažnai renkasi emigraciją, nors dabar jau ir Lietuvoje jiems atsiveria įdomios galimybės.
Didelė problema Lietuvai kol kas yra geležinkelis, kurio rusiško standarto bėgiai apsunkina susisiekimą su Vakarų Europa. Daug užsienio kompanijų rinktųsi Lietuvą, jeigu iš jos jų produkcija galėtų greitai ir patikimai pasiekti Europos rinkas – todėl Lietuvai itin svarbu nuolat tobulinti ir vystyti savo infrastruktūrą.
Lietuvos telekomunikacijų rinka yra konkurencinga ir tinkamos kokybės šiuolaikiniam verslui.
Susisiekimas oro transportu iš Vilniaus nėra idealus ir prastesnis nei kitose kaimyninėse sostinėse, dėl to vadovauti regioniniam verslui Vilniuje nėra paprasta. Tarptautinis Vilniaus oro uostas plečiamas, belieka tikėtis, kad padaugės skrydžių krypčių ir reisų.
Lietuva – maža šalis ir tikriausiai dėl to užsienio kalbų mokėjimo lygis man kaip britui atrodo geras. Beveik visi vyresni nei 25 metų žmonės dar kalba rusiškai ir, nors dabar vis mažiau jaunuolių mokosi šios kalbos, neatrodo, kad ateityje Lietuvoje pritrūks ja kalbančių – bent jau Vilniuje tikrai ne.
Išlaidos darbuotojams Vilniuje nuolat auga. Tai natūralus atvirų sienų ir didėjančios konkurencijos dėl darbuotojų padarinys. Grėsmę kelia tai, kad kai kuriose srityse darbo jėgos sąnaudos auga greičiau nei produktyvumas.
Tiesą sakant, Lietuvos ekonomikai nebūdingas – jeigu kada nors taip ir buvo – mažas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties ir dėl didžiulio darbuotojų trūkumo Lietuva, o ypač Vilnius, nėra patraukli didelio masto gamybai, reikalaujančiai daug darbo jėgos.
Atrodo, kad palankios investicinės aplinkos sukūrimas nebuvo nė vienos politinės partijos Lietuvoje suformuotos Vyriausybės prioritetas. Ne kartą patvirtinta, kad Lietuva lėčiau nei kitos kaimyninės ir konkuruojančios šalys kūrė ilgalaikę investavimo strategiją ir valstybės įvaizdį. Tačiau iš esmės dabartinės sąlygos verslui Lietuvoje nėra labai blogos.
Pasibaigus kelerius pastaruosius metus trukusiam biurų statybos bumui Vilniuje galima rasti patalpų verslui už gerą kainą. Tačiau jeigu statybos nutrūks, nuomos kainos vėl pradės kilti dėl pasiūlos trūkumo.
Viešasis transportas Vilniuje išvystytas nepakankamai. Daugeliui žmonių, dirbančių centre ir neturinčių asmeninės automobilio stovėjimo vietos, tai sukelia sunkumų. Reikalingos skubios investicijos, tačiau neaišku, ar atsiras tam lėšų ir politinės valios.
Bendra gyvenimo kokybė Vilniuje gera. Tačiau bene didžiausios problemos susijusios su valstybinio sektoriaus – ligoninių, mokyklų, viešojo transporto sistemos – teikiamų paslaugų kokybe. Aukštos kokybės paslaugos iš esmės prieinamos tik tiems, kurie gali lankytis privačiose įstaigose.
Vertinant kitus gyvenimo kokybės rodiklius, tokius kaip laisvalaikio veiklos pasiūla ir įvairovė, kaimo vietovių artumas, gamtos grožis, vidutinis atstumas iki darbo, užterštumas – Vilnius yra patrauklus miestas.
Susisiekimas nuolat blogėja
UAB „Microsoft Lietuva“ vadovas Mindaugas Glodas:
Šiuo metu Lietuvoje jau sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų – nežmoniškas algų kilimas, emigracija sukūrė gal ir ne kritinę padėtį, bet gerėjimo požymių nematyti.
Galimybės įsitvirtinti Lietuvos rinkoje geros – įvertinus rinkos mažumą ir savo galimybes didelių nusivylimų neturėtų būti. Tačiau turintiems ambicijų kurti čia didelius, tarptautinius ar bent regioninius tyrimų centrus gali ir nepavykti – pritrūks specialistų.
Telekomunikacijų kokybė puiki, prilygsta bet kuriam kitam pasaulio didmiesčiui.
Susisiekimas Lietuvos viduje labai geras, į kaimynines valstybes nuvažiuoti sausumos keliais taip pat lengva ir patogu. Baisu tai, kad Lietuva taip ir liko visišku užkampiu oro susisiekimo srityje, tiesiogiai galima nuskristi vos į kelis Europos miestus. Žinau kelis pavyzdžius, kai dideli užsienio bankai atsisakė planų steigti Vilniuje savo informacinių technologijų centrus dėl visiškai menko skrydžių grafiko.
Mūsų srityje dauguma darbuotojų gana gerai kalba angliškai, taip pat neteko girdėti nusiskundimų iš čia atvykstančių kolegų užsieniečių dėl nesusikalbėjimo aptarnavimo sferoje.
Darbuotojų išlaikymas kol kas vidutiniškai brangus, bet kainos kyla kaip ant mielių. Lietuva niekada nebuvo itin pigios darbo jėgos šalis, o dabar išlaidos darbuotojams sparčiai vejasi vakarietiškas.
Lietuva investicijų skatinimo prasme visada buvo Rytų Europos vidutiniokė – padėtis čia nebuvo nei labai palanki, nei labai atbaidanti. Tačiau apie kokį patrauklumą investicijoms galime kalbėti, kai politikai svarsto apie progresinių mokesčių įvedimą?
Gerų patalpų biurui Vilniuje nepakanka, o centre įsikūrę patiria daug problemų dėl mašinų statymo vietų stygiaus. Pavyzdžiui, dar galėtume padidinti darbuotojų tankį savo biuruose, tačiau vietos automobiliui jiems nebegarantuosime. Bloga padėtis ir su biurų vėdinimu – nemačiau Vilniuje nė vieno biuro, kuriame ventiliacija būtų patenkinama, investuojama tik į pastatų fasadą, o taupoma „vidurių“ sąskaita.
Biuro patalpų vertė Vilniuje atitinka nuomos kainą – biurai pas mus vis dar pigesni, bet ir prasčiau įrengti.
Susisiekimas Vilniuje nuolat blogėja, Vyriausybės ir miesto investicijos šioje srityje labiau parodomosios nei realiai sprendžiančios eismo spūsčių klausimus.
Vilniuje oro užterštumas problemų nekelia. Tačiau čia labai prastai valomos gatvės ir šaligatviai, visiškai neįmanoma važinėtis švariais automobiliais.
Didžiausia problema – oro transportas
Norvegijos investicinės bankininkystės grupės „Verdispar“ įmonės „Verdispar Project Development“, Lietuvoje plėtojančios investicijų į nekilnojamąjį turtą verslą, rinkodaros ir pardavimų direktorius Audrius Valatkevičius:
Yra problemų su darbuotoju darbo efektyvumu – tokių, kurie verti geros algos, kurie dirbtų pagal vakarietiškus standartus, suprastų, ką daro, būtų kūrybiški ir iniciatyvūs – mažėja, dar daug žmonių yra siauro, provincialaus mąstymo.
Įsitvirtinti Lietuvos rinkoje nėra sunku, tereikia geros strategijos, o prieš pradedant – nuodugniai ištirti vis dar besikeičiančią Lietuvos rinką.
Nėra jokių problemų dėl komunikacijų kokybės.
Didžiausia bėda – Lietuvos oro transportas. Trakime, mums aktualus susisiekimas su Skandinavijos šalimis – trūksta tiesioginių jungčių.
Lietuviai jau gana neblogai moka anglų kalbą, mums dėl to jokių problemų nekyla, tikrai nesunku vietinėje rinkoje rasti užtektinai darbui anglų kalbą mokančių žmonių.
Palyginti su Skandinavijos šalimis, Lietuva jau nebedaug tenusileidžia atlyginimų dydžiu – tarkime, aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimo atotrūkis vis dar yra, bet skaičiuojamas jau nebe kartais, o tik procentais.
Nekilnojamojo turto plėtros verslininkai Lietuvoje susiduria su trimis problemomis – korupcija, biurokratinio aparato nenoru bendradarbiauti su vystytojais miesto labui, nepalankia įstatymų baze. Nėra nuoseklių taisyklių, biurokratai jas interpretuoja priklausomai nuo gauto kyšio dydžio.
Palyginus biuro patalpų kainą ir kokybę, tarkime, Osle, akivaizdu, kad šiandien Lietuvoje tokių pinigų mokėti negalime – todėl logiška, kad ir kokybę gauname prastesnę. Biuruose Lietuvoje visiškai neišspręstos inžinerinės problemos – akcentuojama pastatų architektūra, tačiau patalpose nesukuriamas komfortas, stinga gerų vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo sistemų.
Pastato „smegenys“ sudaro bent pusę jo vertės, o Lietuvoje kol kas tam pataupoma.
Judėjimo problemų Vilniuje niekas iš esmės nesprendžia. Čia dirbantys užsieniečiai stebisi, kad miestas dūsta kamščiuose, bet valdžia niekaip neranda lėšų viešojo transporto plėtros projektams, tačiau jų nestinga naujų stadionų ir rūmų statyboms.
Tačiau, nepaisant šių nesklandumų, gyventi Vilniuje patogu – tą patvirtina ir čia gyvenantys pas mus dirbantys užsieniečiai.
GSM sklaida labai gera
JAV kompiuterinės įrangos korporacijos „Intel“ atstovas Lietuvoje Ramūnas Domarkas:
Konkurencija Lietuvos rinkoje didžiulė, bet pardavinėdami pasaulyje pripažintus produktus tiek kompiuterių gamintojams, tiek galutiniams vartotojams nesunkiai randame klientų.
Telekomunikacijų kokybė čia užtektinai gera, tačiau interneto spartos srityje dar yra kur padirbėti. GSM sklaida puiki, netgi palyginti su Vakarų Europos šalimis, bet vis dar šlubuoja aptarnavimas – jis galėtų būti ir greitesnis, ir kokybiškesnis.
Lietuva – maža šalis, todėl vidaus susisiekimas čia puikus, taip pat gana paprasta nukeliauti į artimiausias kaimynines šalis. Didesnė bėda – oro susisiekimas, piktina, kad keliaujant toliau tenka kelis kartus persėsti. Situacija dėl anglų kalbos Lietuvoje jau nebloga, taip pat daug žmonių laisvai kalba rusiškai, lenkiškai.
Ieškodami patalpų savo biurams esame susidūrę su specifine problema – nelengva rasti tokių vietų, kurias galėtume pritaikyti ir laboratorijoms, ir biurams.
Judėti Vilniuje automobiliu šiuo metu tikrai nepatogu, padėtis aiškiai pablogėjo pastaraisiais metais.
Darbuotojų gyvenimo kokybė šalyje per pastaruosius kelerius metus labai pagerėjo, tai matyti iš jų imamų paskolų, užsienyje praleidžiamų atostogų.
Vilniaus užterštumo lygis, manau, vidutinis, padėtis čia tikrai geresnė nei daugelyje didelių valstybių sostinių.
Mokesčių tarifai investicijų neskatina
Vienos didžiausių pasaulyje generinių vaistų gamintojos Izraelio kompanijos „Teva Pharmaceutical“ generalinis direktorius Baltijos šalims Vladas Bumelis:
Biotechnologijų srityje kvalifikuotos darbo jėgos ištekliai pakankami – specialistus čia rengia trys universitetai, tačiau stinga gerų administracinių gebėjimų, verslių žmonių.
Vietos rinkoje įsitvirtinti sunku – valstybė neturi nuoseklios verslo iniciatyvų skatinimo politikos. Konkrečiai – biotechnologijų srityje sėkmingai dirba tik kelios bendrovės, kurios tęsia dar tarybiniais laikais pradėtą veiklą.
Telekomunikacijų kokybė Lietuvoje nė kiek nesiskiria nuo kitų užsienio valstybių – čia galime daryti viską, ko tik reikia mūsų verslui.
Susisiekimas Lietuvos viduje neprastas, tačiau labai trūksta tiesioginių skrydžių į įvairias užsienio valstybes – kitur, net ir tokiuose mažuose miestuose kaip Vilnius, ši padėtis daug geresnė. Nenormalu, kai skrydis į kurį nors Ispanijos miestą iš Vilniaus užima visą dieną.
Darbuotojai angliškai dabar jau kalba gerai. Bet prieš kelerius metus buvo prasčiau – mes patys investuodavome į darbuotojų kalbų mokymą.
Išlaidos darbuotojams didėja pasakiškais tempais – netrukus jos pasieks Danijos ar Airijos lygį ir šį konkurencinį privalumą būsime praradę. Tarkime, mums jau visiškai nebeapsimoka investuoti į gamybą Lietuvoje – kol kas čia dar naudinga nebent vystyti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas.
Vyriausybės veiksmai chaotiški, ji bando kurti verslui palankius „slėnius“, jungti mokslą su pramone, bet šie veiksmai pavėluoti mažiausiai dešimtmečiu. Dabartiniai mokesčių tarifai investicijų neskatina, nesukurta patogios infrastruktūros vietų verslui, nekilnojamojo turto kainos vejasi vakarietiškas – žodžiu, jokių privalumų svarstantiems, ar dabar pradėti verslą Lietuvoje.
Nuomos kainos kol kas mažesnės nei Vakaruose, o šiuolaikiniai biurai yra gana patogūs ir gerai aptarnaujami. Tačiau biurui tinkamų patalpų Vilniuje kol kas trūksta.
Judėjimas Vilniuje baisus, spūstys siaubingos, šviesoforai sureguliuoti tragiškai. Šiuo aspektu Vilnius yra labai nepatogus miestas, o valdžios pastangos tikrosios padėties niekaip nepaveja. Tarkime, daug problemų išspręstų vien Vilniaus sujungimas per Kauną su Klaipėda greituoju 300 km/h pasiekiančiu traukiniu.
Darbuotojų gyvenimo kokybė gerėja nuolat, baisu tik, kad lietuvių neištiktų „amerikietiška“ krizė, kai žmonės nebesugebės mokėti augančių bankų kreditų palūkanų – manau, tai gali nutikti po 3–4 metų.
Nežinau oficialaus Vilniaus užterštumo lygio, bet stebint neišsisklaidantį smogą daugelyje pasaulio didmiesčių, galima daryti išvadas, kad kol kas Lietuvoje didelių bėdų nėra.
Verslui palankiausi Europos miestai
Miestas Vieta 2007 m. Vieta 1990 m. Londonas 1 1 Paryžius 2 2 Frankfurtas 3 3 Barselona 4 11 Amsterdamas 5 5 Briuselis 6 4 Madridas 7 17 Berlynas 8 18 Miunchenas 9 12 Milanas 10 9 Dublinas 11 - Ženeva 12 8 Ciurichas 13 7 Praha 14 23 Lisabona 15 16 Diuseldorfas 16 6 Lionas 17 18 Mančesteris 18 13 Varšuva 19 25 Hamburgas 20 14 Birmingamas 21 - Stokholmas 22 19 Budapeštas 23 21 Viena 24 20 Kopenhaga 25 - Glazgas 26 10 Roma 27 - Bukareštas 28 - Helsinkis 29 - Lidsas 30 - Maskva 31 24 Oslas 32 - Atėnai 33 22
Šaltinis: „Cushman & Wakefield“ 2007 m. atlikta 500 Europos verslininkų apklausa
Miestas A klasės biuro nuoma centriniame verslo rajone (EUR/m²/mėn.)
A klasės biuro nuoma zonoje aplinkui centrą (EUR/m²/mėn.)
Amsterdamas 16,7 13,8 Atėnai 25 17 Birmingamas 27,4 - Briuselis 16,7 10 Budapeštas 13,5 10 Bukareštas 20 18,6 Ciurichas 24,1 11 Diuseldorfas 15,4 10,2 Dublinas 44,8 18,3 Frankfurtas 17 23,2 Hamburgas 23,5 14,6 Helsinkis 23 10 Kopenhaga 16,2 10,6 Londono Sitis 62,7 - Madridas 35 18 Mančesteris 36 24 Maskva 56,6 46,4 Milanas 25 11,3 Miunchenas 25,8 12,3 Oslas 49,2 22 Paryžius 62,5 27,1 Praha 18 14 Ryga 17 12 Roma 24,6 14,2 Stokholmas 36,3 17,7 Talinas 18,5 12,5 Varšuva 25 15 Viena 18 11 Vilnius 18 13 Ženeva 29,2 19,6
Šaltinis: „Colliers International“