Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen Baltics“ duomenimis, praėjusiais metais duonos vartojimas Lietuvoje krito kiek daugiau nei 10 proc.
Kepyklos kepa vis mažiau jau kelerius metus iš eilės. Tam įtakos turi ne tik didėjančios kainos, bet ir mažėjantis gyventojų skaičius, besikeičiantys mitybos įpročiai.
„Auga greitojo maisto paklausa, žmonės dažniau valgo ne namie, populiarėja ryžiai, makaronai“, – sakė bendrovės „Vilniaus duona“ pardavimų ir rinkodaros direktorius Vytautas Anglickas.
Atsisako tradicinio produkto
Pernai ruginės duonos parduota net 14 proc. mažiau nei 2007 metais. Pirkėjai vis dažniau atsisako tradicinės lietuviškos juodos duonos ir renkasi lengvesnę, nors ir mažiau sveiką, kvietinę.
Mažiau perkama ir batonų. Juos iš rinkos išstumia sumuštinių duona.
„Ruginė duona vis dar užima apie 58 procentus rinkos. Bet kvietinių gaminių populiarumas pastebimai auga nuo 2003 metų“, – sakė V.Anglickas.
Reaguodama į rinkos pokyčius „Vilniaus duona“ pasiūlė keletą naujų kvietinės duonos rūšių. Neseniai parduotuvėse pasirodė nauja Estijoje kepta „Vilniaus duonos“ ruginė duona popierinėse pakuotėse.
Ieško pigesnių produktų
Apie trečdalį šalies rinkos užimančios bendrovės „Vilniaus duona“ vadovai tvirtina siūlantys naujų gaminių, nes daugėja žmonių, galinčių pirkti brangią ir įvairesnę duoną.
Tiesa, pernai, duonos gaminiams pabrangus daugiau kaip 20 proc., didėjo ir pigesnės duonos paklausa.
„Jeigu duonos kainos šiemet išliks stabilios, jos vartojimas turėtų sumažėti 2-3 proc. Vis dėlto lietuviai, palyginti su Vakarų Europos šalių gyventojais, suvalgys kur kas daugiau duonos“, – prognozavo „Vilniaus duonos“ atstovas.
Ekologiški gaminiai
Tuo tarpu mažesnės šalies kepyklos ir toliau pirmenybę teikia juodai ruginei duonai.
„Apie įvairiais priedais papildytos kvietinės duonos populiarėjimą garsiausiai šneka tie, kurie tokią duoną aktyviai propaguoja ir veža net iš Estijos.
Pirmenybę teikiame natūraliai lietuviškai ruginei duonai, nes ji – sveikesnė“, – konkurentus kritikavo bendrovės „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis.
Tarp ruginės duonos kepėjų vis tvirčiau jaučiasi „Plungės duona“, pardavinėjanti produktus su „Viči“ prekės ženklu. Žemaičiai kepa kelių rūšių ekologišką duoną. Ji sudaro apie 40 proc. įmonės apyvartos.
„Žmonės pradėjo labiau rūpintis sveikata, todėl ekologiškos duonos populiarumas pastebimai auga“, – sakė „Plungės duonos“ direktorius Romualdas Kalvaitis.
Rupi duona – sveikesnė
Daiva Pipiraitė, gydytoja dietologė:
„Duona, kaip ir kiti grūdų produktai, yra mitybos piramidės apačioje. Per dieną reikėtų suvalgyti apie 100-300 g duonos.
Dirbantys fizinį darbą gali suvalgyti dar daugiau, nes duona – geras energijos šaltinis.
Duona arba kiti sudėtiniai angliavandeniai turi būti vartojami per kiekvieną valgymą.
Naudingiausia yra rupių miltų duona. Joje gausu krakmolo ir ląstelienos, gerinančios žarnyno veiklą. Rupioje duonoje daugiau fosforo, kalio, magnio, B grupės vitaminų“.