Du didžiausius atlyginimus gavę pensijų bendrovių klientai sukaupė pakankamai, kad, be „Sodros“ mokamos pensijos, galėtų gauti ir papildomas nuolatines pajamas iš privačių bendrovių.
Tam reikėjo sutaupyti bent 20 tūkst. litų. Visi kiti gyventojai gavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų siekiančias vienkartines išmokas.
Kaupiant lėšas privačiame fonde „Sodros“ pensija būna mažesnė.
Apsimokėjo ne visiems
Pirmaisiais metais beveik visą uždarbį, gautą investavus „Sodros“ pervestus pinigus, surijo administraciniai mokesčiai.
Nuo „Sodros“ pervedamų pinigų privačios bendrovės pasiima 2-3 proc.
Metų pabaigoje visiems sukauptiems ir uždirbtiems pinigams dar taikomas apie 1 proc. dydžio turto mokestis.
Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, kaip ir buvo rekomenduota, pasirinko konservatyvius fondus. Jų investicijų grąža buvo stabilesnė, tačiau mažiausia.
Todėl didžioji dalis būsimų pensininkų pirmųjų metų pabaigoje privačių bendrovių sąskaitose turėjo mažiau lėšų, nei buvo sumokėta.
„Antraisiais arba trečiaisiais metais sėkmingai investavus šis skirtumas išsilygina, fondų dalyviai jau gali jausti šiokią tokią finansinę naudą“, – teigė bendrovės „SEB investicijų valdymas“ Verslo plėtros ir pardavimo departamento vadovė Vaiva Tylienė.
Rezultatai – skirtingi
Praėję metai pensijų bendrovėms buvo bene patys prasčiausi. Konservatyviųjų fondų vertė vidutiniškai augo tik pusantro procento.
„Dalyvavimas pensijų kaupime yra ilgalaikis procesas, suteikiantis galimybę gauti didesnę naudą ilgesniu laikotarpiu, todėl kaupę pensiją vos kelerius metus negalėjo tikėtis ypatingos grąžos“, – sakė bendrovės „Aviva Lietuva“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovas Vaidotas Aleksiūnas.
Dėl to kai kuriose valstybėse, kuriose buvo vykdoma pensijų reforma, buvo nustatytas amžiaus limitas, leidžiantis kaupti lėšas privačiuose fonduose.
Taip buvo bandoma apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo nesėkmingų investicijų.
Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose dalį socialiniam draudimui skirtų pinigų kaupia beveik 900 tūkstančių iš 1,3 milijono dirbančių Lietuvos gyventojų. Įmoka „Sodrai“ sudaro 28,5 proc., o privatiems fondams – 5,5 proc.
Pensijos irgi simbolinės
Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ atstovė V.Tylienė tikino, kad skirtumas, kurį įmokėjo „Sodra“ ir išmokėjo pensijų kaupimo bendrovės, nebuvo didelis. Vieni klientai šiek tiek išlošė, kiti – pralošė.
Vienkartinės išmokos siekė nuo vidutiniškai 1700 litų bendrovėje „Aviva Lietuva“ iki 4000 litų bendrovėje „DnB Nord investicijų valdymas“.
Tačiau šis rodiklis nerodo bendrovių pelningumo, mat išmokų dydį labiausiai nulėmė klientų pajamos ir pinigų kaupimo trukmė.
Išmoka – 18 litų
„Vienas mūsų klientas gavo 18 litų, tačiau pinigus jis kaupė vos vieną mėnesį, nes greitai neteko darbo“, – kuriozinį atvejį prisiminė „SEB investicijų valdymo“ atstovė.
Daugiausia uždirbęs „SEB investicijų valdymo“ klientas sukaupė keliasdešimt tūkstančių litų.
Spėjo sukaupti ir daugiau
Papildomą nuolatinę pensiją jau gaunantis vienas „Hansa investicijų valdymo“ klientas per palyginti trumpą laiką spėjo sukaupti 26 tūkst. litų.
Tačiau ir šių žmonių priedai prie „Sodros“ mokamų pensijų nebus įspūdingi.
„Hansa investicijų valdymo“ apskaičiavimu, 60 metų moteriai, sukaupusiai 34 300 litų, privačios bendrovės mokama pensija dabar sudarytų apie 123 litus per mėnesį.
63 metų vyrui, sukaupusiam 23 800 litų, papildoma pensija siektų apie 99 litus.
Pensijas žmonėms moka ne pinigus kaupusios, o jų pačių pasirinktos gyvybės draudimo bendrovės, kurioms perduodamos investicinėse įmonėse sukauptos lėšos.
Draudimo bendrovės gali pasiūlyti kelis pensijų mokėjimo variantus, nuo kurių taip pat priklauso išmokų dydis.
* * *
Siūlo mažinti fondų mokesčius
* Seimas dar šiemet turėtų svarstyti siūlymą mažinti kai kuriuos pensijų kaupimo bendrovių mokesčius. Žmonėms taip pat siūloma sudaryti galimybę kartą per metus nemokamai pakeisti anksčiau pasirinktą bendrovę.
* Pagal dabar galiojančią tvarką, keisdamas pensijų kaupimo paslaugas teikiančią bendrovę asmuo gali netekti iki 0,2 proc. sukauptų lėšų.
* Šiuo metu pensijų fondai atskaičiuoja 2-3 proc. nuo „Sodros“ kas ketvirtį pervedamos draudimo sumos, taip pat iki 1 proc. nuo visos per metus sukauptos sumos.
* Politikai siūlo, kad pasirinkusiems konservatyvaus investavimo fondus šie mokesčiai neviršytų atitinkamai 1 ir 0,5 proc.