Sudarius tiesioginio debeto sutartis su komerciniais bankais, šie patys iš klientų sąskaitų nuskaito įmokas už šiukšlių išvežimą, pokalbius telefonu, šildymą, karštą vandenį, elektrą ir kitas paslaugas.
Gyventojams tai nieko nekainuoja. Pasirinkus tiesioginį debetą nereikia vaikščioti į bankų ar Lietuvos pašto skyrius ir mokėti po kelis litus už kiekvieną įmoką.
Tačiau tiesioginis debetas kainuoja paslaugų teikėjams. Nemažai komunalines paslaugas teikiančių įmonių tokios mokėjimo tvarkos kratosi.
Ir pliusai, ir minusai
Didžiausiu tiesioginio debeto privalumu verslininkai laiko galimybę laiku gauti gyventojų įmokas. Minusu – papildomas išlaidas.
Pavyzdžiui, „Hansabankas“, kurio klientai yra sudarę daugiau kaip pusę milijono tiesioginio debeto sutarčių, už vieną pavedimą paslaugų bendrovei iš jos ima 80 centų mokestį.
Komunalininkai už jiems taikomą paslaugą taip pat turi sumokėti 49 litų mėnesinį mokestį.
Iki šiol tokios paslaugos nesiūlo „Lietuvos dujos“. Bendrovė skelbia svarstanti tokią galimybę, tačiau abejojanti, ar tokia paslauga būtų populiari.
„Mokesčių rinkimas šiuo būdu didintų įmonės išlaidas, todėl tai gali neigiamai atsiliepti vartotojams nustatant dujų kainą“, – tvirtino „Lietuvos dujų“ atstovė spaudai Sigita PetrikonytėJurkūnienė.
Sunku apskaičiuoti
Tiesioginiu debetu įmokų už elektrą nerenka ir bendrovė VST. Kiekvieną mėnesį kintantį elektros suvartojimą sudėtinga tiksliai prognozuoti, tad neaišku, kiek pinigų kiekvieną kartą reikėtų nuskaityti.
Tuo tarpu iš beveik 4000 paslaugą pasirinkusių Rytų skirstomųjų tinklų (RST) klientų sąskaitų kas mėnesį atskaičiuojama vienoda pinigų suma.
Ji yra apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusių 12 mėnesių elektros suvartojimo vidurkį. Metų pabaigoje RST darbuotojai patikrina skaitiklius ir įvertina, ar klientas nėra permokėjęs arba skolingas.
Moka ir už vandenį
Panašiu principu daugelyje didžiųjų miestų galima atsiskaityti ir už šaltą vandenį. Ši paslauga neteikiama tik Alytuje, o Marijampolėje vandens tiekėjams kas mėnesį reikia pranešti skaitiklių rodmenis.
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ klientai tiesioginio debeto sutartį kol kas gali sudaryti tik su SEB banku.
Be to, didžiojoje Lietuvos dalyje ir už būsto bei vandens šildymą kiekvieną mėnesį iš gyventojų sąskaitų gali būti nuskaitoma skirtinga suma, kuri priklauso nuo šilumos suvartojimo.
Ši paslauga neteikiama Alytaus ir Marijampolės gyventojams.
Šiems miestams paslaugas teikiančios bendrovės „Litesko“ atstovai tvirtina, kad klientai neturi tokio poreikio.
Yra išlikusios ir kasos
Sunkiausia tiesioginiu debetu sumokėti už gyvenamuosius namus prižiūrinčių bendrovių paslaugas. Daugumos įmonių vadovai tvirtina netaikantys šios naujovės, nes negirdi gyventojų pageidavimų.
Kai kuriose Vilniaus bendrovėse išliko sovietmetį menančios kasos. „Lazdynų būsto“ kasoje už paslaugas atsiskaito nemaža dalis pensininkų.
„Žmonėms čia patinka – jie stovėdami eilėje pabendrauja, be to, sutaupo, nes mes už renkamas įmokas netaikome mokesčių“, – sakė bendrovės vyriausioji finansininkė Svetlana Volungevičienė.
Šeškinės daugiabučius prižiūrinti „Šilėja“ įmokas iš tiesioginio debeto paslaugą pasirinkusių klientų renka jau pusantrų metų. Tačiau tokia galimybe naudojasi tiktai apie 40 žmonių.