Sovietmečiu bulviasodis tapdavo nacionalinės reikšmės įvykiu. Gegužės mėnesį į kaimą ir sodus patraukdavo didžioji dalis miestų gyventojų.
Tačiau šiomis dienomis bulvių sodinimu paprastai rūpinasi tik stambieji ūkininkai, nes auginti jas mažuose sklypeliuose jau neapsimoka.
Prieš dešimt metų vienas lietuvis suvalgydavo vidutiniškai 136 kilogramus bulvių per metus. 2006-aisiais – jau tik 101 kilogramą.
Pirmauja latviai
Lietuviai pagal bulvių suvartojimą Europos Sąjungoje artėja prie vidutiniokų.
Pagal šį rodiklį galime lygiuotis į Didžiosios Britanijos gyventojus.
Mažiausiai bulvių per metus suvalgo statistinis Bulgarijos gyventojas – vos 38,3 kilogramo.
Daugiausia bulvių pastaruoju metu suvalgo latviai – net 147,4 kilogramo vienas žmogus.
Latvijoje ir Estijoje bulvių vartojimas didėja.
Statistinis latvis 2006 metais bulvių suvalgė 20 kilogramų daugiau nei 2005-aisiais.
Estijoje bulvių vartojimas per metus padidėjo nuo 72 iki 107 kilogramų vienam gyventojui.
Geriau gyvename?
Daržovių augintojai ir prekybininkai mažėjantį bulvių vartojimą sieja su gerėjančiu gyvenimu.
Kaip alternatyvą bulvėms žmonės vis dažniau renkasi makaronus, ryžius ir kitokias kruopas.
Kur kas rečiau bulvės keičiamos duona, jos irgi perkama vis mažiau.
Bulvės – vyresniesiems
„Bulves dažniau renkasi vyresnio amžiaus žmonės.
Jaunesni perka daugiau mėsos produktų, šviežių daržovių, makaronų“, – teigia prekybos tinklo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Bulvių pradėjo vengti ir pirmenybę sveikam maistui teikiantys pirkėjai.
Augina vis mažiau
Bulvių augintojų kiekvienais metais taip pat mažėja. Vis rečiau bulves augina smulkieji ūkininkai – nebent sau ir kaip gyvulių pašarą.
„Kaimas sensta. Vyresnio amžiau žmonės jau nepajėgia įdirbti didelių plotų.
Jiems vis rečiau padeda miestuose gyvenantys vaikai – jie nenori aukoti savaitgalių bulvėms sodinti ir kasti“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
2004 metais Lietuvoje bulvės buvo auginamos 45 tūkst. hektarų plote.
Praėjusiais metais bulvių vagos užėmė 28 tūkst. hektarų.
Pastebima, kad dėl išaugusių sąnaudų (brangsta trąšos, degalai) smulkiesiems žemdirbiams auginti bulvių neapsimoka.
Jie kur kas daugiau užsidirba pardavę rapsus ar javus.
Antkainis – nedidelis
Keletą ar keliasdešimt hektarų bulvių auginantys ūkininkai didžiąją dalį produkcijos stengiasi parduoti turguje, visuomeninio maitinimo įstaigoms.
Su prekybos tinklais paprastai bendradarbiauja tiktai stambieji ūkininkai.
„Dirbame be tarpininkų, patys bulves fasuojame ir pardavinėjame, todėl mums nėra taip blogai kaip pieno gamintojams“, – pripažino Panevėžio rajono ūkininkas Gintautas Dominas, dirbantis 286 hektarus žemės.
„Į mus didieji tinklai žiūri geranoriškai, mat sugebame laiku ir greitai įvykdyti užsakymus“, – teigė G.Dominas. Jis nesiskundžia ir supirkimo kainomis.
Ūkininkas yra pastebėjęs, kad prekybininkai didelių antkainių netaiko – parduotuvėse, atskaičius valstybei sumokamus mokesčius, jo bulvės pabrangsta apie 10 proc.