Kliento paslapčių saugotoju notaras tampa iškart, kai dar tik teikia teisinę konsultaciją. Laikytis konfidencialumo principo notaras yra įpareigotas svarbiausiu notarų veiklą reglamentuojančiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos notariato įstatymu. „Padėti besikreipiančiam asmeniui surasti jam geriausią sprendimą, notaras gali tik tada, kai klientas juo visiškai pasitiki. Todėl notarinių veiksmų slaptumo arba kitaip vadinamas konfidencialumo principas yra vienas iš kertinių notariato veiklos principų,“ – teigia Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė Miglė Čirbaitė.
Notariato įstatyme yra įtvirtinta, kad „notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodamai tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai.“ Įstatyme, kuriuo kasdien vadovaujasi 257 Lietuvos notarai, teigiama, kad „notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru“. Todėl kiekvienas klientas, kreipdamasis pagalbos į notarą, gali būti tikras, kad jo pateikta informacija bus saugoma paslaptyje ir notaro atskleista nebus niekam.
„Pavyzdžiui, notarui tvirtinant testamentą ir jauni, ir garbaus amžiaus žmonės, dažnai mūsų teiraujasi, ar testamento turinys nebus paviešintas jo giminaičiams jam pačiam dar esant gyvam. Mes visada atsakom, kad notariato įstatymas numato - pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui (asmeniui sudariusiam testamentą) mirus. Tokių slaptumo pavyzdžių sunku net pateikti, nes net pati kalba apie notaro klientą yra slaptas ir rimtas dalykas,“ - aiškina notarė Miglė Čirbaitė.
Siekdamas apsaugoti savo klientų interesus, notaras naudojasi valstybės registrų duomenimis - Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro ir kitų. Tačiau, nors ir turėdamas įstatymais patvirtintas galimybes gauti daug informacijos, išduoti tokių prašomų duomenų išrašų notaras negali.