Pasaulio miesto rinkimuose dalyvavę 10 tūkstančių žmonių iš dvidešimties pasaulio šalių antrą kartą savo balsus atidavė už Sidnėjų. Šis miestas jiems atrodo klestintis – puikus klimatas, draugiški gyventojai, aukščiausios klasės aptarnavimas ir auganti ekonomika.
Namą įsigyti beveik nerealu
Sidnėjaus gyventojai, kuriuos naujiena apie jų miesto įvertinimą pasiekė grįžtančius iš darbo, sausakimšoje stotyje belaukiančius vėluojančio prigrūsto traukinio, ar tuos, kurie kvėpuoja sudegusiu benzinu automobilių spūstyse, nepasidrovi ir nusikeikti.
Panašiai reagavo ir kuriame nors iš 350 Sidnėjaus parkų ar 70 paplūdimių atgaivos beieškantis pilietis, vartydamas laikraštį netyčia pamatęs nekilnojamojo turto kainų suvestinę.
Net ir balandžio 1-osios pokštai tai atspindėjo: valstybinio transliuotojo ABC svetainėje paskelbta, kad Sidnėjaus gyventojų smegenys yra mažesnės nei Melburno gyventojų. Priežastis – stresas, kurį jie patiria dėl didžiulių namų kainų.
NT ekspertai šiomis dienomis atvirai pataria jauniems Sidnėjaus gyventojams nebesitikėti tėvų ir senelių pavyzdžiu įgyvendinti australiškąją svajonę – turėti savo namą su kiemu.
Norėdami sutaupyti bent pirmam įnašui už kuklų butą daugiaaukštyje, suaugę vaikai priversti gyventi pas tėvus.
Garsenybė piktinasi kainomis
Net 85 procentai australų svajoja apie nuosavą namą. Tačiau dabar ne tik įsigyti, bet ir išsinuomoti namo beveik neįmanoma. 4,5 milijono gyventojų turinčiame mieste trūksta gyvenamojo ploto.
Neseniai tėvynėje viešėjusi Holivudo kino žvaigždė Naomi Watts piktinosi, kad Sidnėjuje už dviejų miegamųjų būstą prie vandens ji moka tiek pat, kiek už prabangų namą su baseinu ir didžiuliu kiemu prestižiniame Los Andželo (JAV) rajone.
Net Niujorke, kur ji su šeima praleidžia daug laiko, nuomos kainos yra gerokai mažesnės negu Sidnėjuje.
Rinkoje trūksta būstų
Po neseniai šalyje atliktos apklausos tapo aišku, kad kas penktas didžiausio Australijos miesto gyventojas galvoja ateityje įsikurti kitur.
Iš Sidnėjaus juos gena pragyvenimo brangumas, žmonių gausybė, baisi transporto sistema ir menkos įsidarbinimo galimybės.Vien per praėjusius metus 63 tūkstančiai Sidnėjaus gyventojų persikėlė į Melburną.
Tūkstančiai šeimų kraustosi į Kvynslendą bei Vakarų Australiją.
Tai, kad žmonės bėga iš geriausiu tarp 40 pasaulio miestų pripažinto Sidnėjaus, žinomas ekonomistas Timas Harcourtas aiškina paprastai: „Viskas priklauso nuo požiūrio“.
Pagal tarptautinius standartus 42 pagal dydį pasaulio miestas Sidnėjus nėra nei perkrautas, nei apnuodytas, nei triukšmingas ar net brangus.
Daugelio miesto svečių nuomone, tai yra kosmopolitinis didmiestis ir pajūrio kurortas. Tačiau pagal vietinius kriterijus Sidnėjus yra nepatogus miestas su baisiomis transporto problemomis.
Gyvenamojo ploto krizė
Vidutinė gyvenamojo namo kaina Sidnėjuje šiuo metu yra 570 tūkstančių Australijos dolerių (per 1 milijoną litų), buto – 400 Australijos dolerių (apie 800 tūkstančių litų).
Būsto kaina yra 8,5 karto didesnė už vidutines metines šeimų pajamas.
Net Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas pripažino, kad būsto įperkamumas yra žemiausias per visą šalies istoriją.
Praėjusių metų pabaigoje žaliajame žemyne trūko 30 tūkstančių būstų, o po trejų metų vien Sidnėjuje trūks 50 tūkstančių būstų.
Norint išvengti dar didesnės gyvenamojo ploto krizės, reikėtų iš užsienio pasikviesti per 15 tūkstančių statybininkų. Tik vėl iškyla problema – kur juos apgyvendinti?
Netikėtai pakilus palūkanoms, vis daugiau žmonių nesugeba bankams grąžinti skolų, tad jie būstus pasiima.
Žinoma, tai vyksta ne rytiniuose Sidnėjaus priemiesčiuose (įskaitant Brontę, kur buvo apsistojusi ir N.Watts), o vargstančių darbininkų rajonuose, miesto pietvakariuose.
Sidnėjaus įvaizdį gadina tik aludės?
Žinią, kad Sidnėjus vėl tapo geriausiu pasaulio miestu, Naujojo Pietų Velso premjeras Morrisas Iemma pranešė iš Sidnėjaus bokšto apžvalgos aikštelės, esančios 260 metrų aukštyje, kur gražųjį uostamiestį ir jo apylinkes galima apžvelgti 360 laipsniu kampu.
Iš čia puikiai matyti Sidnėjaus įlankos tiltas ir garsieji Operos teatro rūmai.
Beje, jei gabalėlis šių statinių įžiūrimas nors pro vieną būsto langą, jo kaina pakyla nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių dolerių.
Premjeras, iš aukštybių apžvelgęs panoramą, gyventojams priminė, kad amžinasis Sidnėjaus konkurentas Melburnas pagal britų eksperto Simono Anholto sudarytą miestų vertinimo indeksą prasimušė vos į 6 vietą.
Tačiau nepopuliarioji Sidnėjaus merė Clover Moore pasiryžusi miestą „sumelburninti“.
Merę žavi Melburno „europietiškumas“, ypač gausybė lauko kavinių miesto centro skersgatviuose.
Tokių kavinių netrūksta ir Sidnėjuje, tačiau neatsiejama šio uostamiesčio įvaizdžio dalis – didelės triukšmingos aludės.
C.Moore svajoja, kad Sidnėjaus gyventojai mestų alų ir pradėtų gerti vyną mažutėse „sienų nišose“ – taip ji vadina jai patinkančias užeigas.
Miesto šeimininkė netgi nutarė suteikti lengvatų mažų užeigėlių savininkams. Tačiau po šio jos žingsnio radijo pokalbių laidas ir laikraščių redakcijas užplūdo darbo liaudies įvaizdžiu besididžiuojantys Sidnėjaus gyventojai.
„Merė nesulauks, kad kavinėse mes gertume vyną ir skaitytume knygas“, – piktinosi alaus mėgėjai.
Tačiau C.Moore neišsigando, priešingai – ji paskelbė, kad Sidnėjus bus iš esmės perstatytas.