„Ar verta logistikos centrą kurti miškingoje vietovėje? Juk šalia jos yra vandenvietė, kuria naudojasi pietinių Klaipėdos rajonų gyventojai“, – piktinosi Kretingos miškų urėdijos vadovas Antanas Baranauskas.
Į ginčus dėl uosto plėtros pasinėrė ir Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas: „Jūrų uosto plėtra aplinkinių teritorijų sąskaita vyksta chaotiškai, tarsi užkariaujant prerijas – varžomasi, kas greičiau nušuoliuos iki laisvų žemių ir jas apsitvers“.
Tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) vadovai neigia, kad pušynai šalia dirvonuojančių žemių bus iškirsti, o miško masyvas paverstas rezervine uosto teritorija, kurioje kas nors bus statoma.
„Žemės aplink Klaipėdą virsta privačiomis valdomis, jas išperkant savininkai prašo nerealaus atlyginimo. Mes norime apsidrausti nuo panašių problemų“, – tikino KVJU direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas.
Rengiami statybos dokumentai
E.Gentvilas spėliojo, kad uosto invaziją į miškus skatina galbūt pasikeitę Vyriausybės planai dėl seniai sumanytos giliavandenio uosto Melnragėje statybos: „Gal jau pasirinkta kita vieta, apie kurią jūrų uosto vadovybė kol kas nenori kalbėti“.
Susisiekimo ministerija jau yra parengusi giliavandenio uosto plėtros planą.
Klaipėdos savivaldybei šiemet reikės priimti sprendimus dėl privažiuojamųjų kelių, komunikacijų, pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadas.
„Tada galutinai paaiškėtų, ar tikslinga giliavandenį uostą statyti Melnragėje. Detalųjį planą, techninį projektą galėtume parengti iki 2011 metų“, – tvirtino susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Prognozuojama, kad 2015 metais Klaipėdos jūrų uoste bus perkrauta 38 mln. tonų krovinių.
Net jeigu iki to laiko uostas būtų visiškai atnaujintas, krovinių srautas vis tiek viršytų techninius pajėgumus.
Salą jūroje juostų krantinės
Japonijos specialistų studijoje giliavandenį uostą siūloma statyti ties Melnrage, pirma atviroje jūroje supylus 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio dirbtinę salą.
Čia įsikurtų du trąšų ir po vieną naftos, grūdų, sausųjų krovinių ir konteinerių terminalą, galėtų švartuotis didžiakrūviai iki 300 metrų ilgio motorlaiviai.
Tokį 17 metrų gylio uostą apsaugotų trys bangolaužiai. Nuo Pauosčio geležinkelio stoties reikėtų nutiesti 18,3 kilometro ilgio geležinkelį ir 1,4 kilometro automobilių kelią. Tektų iškirsti 11 hektarų miško.
Prieš 4 metus tokio uosto projektavimo ir statybos darbai Lietuvai būtų kainavę 2,13 milijardo litų. Dabar jo kaina būtų dar didesnė.
Atsirado ir priešininkų
Bet aplinkosaugininkai baiminasi dėl paplūdimių – nutiesus 1-1,5 kilometro ilgio bangolaužius, gali pasikeisti srovių kryptis – tuomet Melnragės, Girulių, Karklės pakrantės kentėtų panašiai kaip Palangos.
Terminaluose kraunamos cheminės medžiagos, naftos produktai gali patekti į atvirą jūrą. Uosto statybos užkirstų kelią migruojančioms žuvims.
Japonų siūlymui supilti salą prie Melnragės nepritaria ir kai kurie verslininkai. Tarp jų – Klaipėdos uoste didžiausią pyrago dalį raikančio koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.
„Galėtume pagilinti iki 16-17 metrų ir dalį senojo uosto.
Tai kainuotų tik 500 mln. litų“, – sakė verslo magnatas.