Užuot dvyliktą valandą nakties parvykę į namus, Vilniaus oro uoste dirbančių skrydžių bendrovių klientai priversti autobusais dar porą valandų kratytis iš Karmėlavos.
Mat sostinėje lėktuvams nusileisti uždrausta nuo pusės dvyliktos nakties iki penktos ryto: statybininkai tūpimo take įrenginėja papildomas juostas. Remontas truks net iki spalio mėnesio.
Nespėjo prisitaikyti
Statybos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste prasidėjo gegužės mėnesį. Bet skrydžių bendrovės skundžiasi, kad apie tai jos buvo įspėtos per vėlai.
„Pranešimą gavome tik kovą, kai jau buvo ne tiktai suplanuoti skrydžiai, bet ir pardavinėjami bilietai vasaros sezonui.
Pakeisti ką nors labai sudėtinga, nes reikia derinti su kitomis įmonėmis ir oro uostais.
Dabar kiek pakoregavome paskutinio mūsų lėktuvo grįžimo laiką iš Amsterdamo: jis turėtų leistis nebe 23 val. 30 min., o 23 val. 10 min.“, – aiškino bendrovės „flyLALLithuanian Airlines“ atstovė spaudai Gintarė Rimkienė.
Tą patį tvirtino ir „airBaltic“ viceprezidentas Tadas Vizgirda: „Žiemą vyko tarptautinė konferencija, kurios metu buvo derinami vasaros sezono reisų grafikai tarp oro uostų ir skrydžių bendrovių.
Pranešimą apie darbus Vilniuje gavome tik praėjus dviem savaitėms po šio renginio ir ką nors skubiai pakeisti jau buvo neįmanoma“.
Kratosi atsakomybės
Tuo tarpu oro uosto vadovai tikina, kad įspėjimai skrydžių bendrovėms buvo išsiųsti dar praėjusių metų lapkritį.
„Kam reikėjo, visi jau seniai žinojo. Pirmą įspėjimą pasiuntėme lapkritį, paskui – vasarį, o tarptautiniais aviacijos kanalais jis buvo išplatintas kovo viduryje.
Tiktai nereikia „lia lia“, jei tik kas, tuoj oro uostas kaltas“, – mestelėjo Vilniaus oro uosto atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Marcinkevičius.
Kalti ir aviatoriai
Tiesa, leistis Karmėlavoje ir autobusu kratytis į sostinę prisieina ir dėl skrydžių bendrovių kaltės.
Praėjusį savaitgalį Londono Getviko oro uoste buvo apgadintas „flyLALLithuanian Airlines“ lėktuvas, jis dabar remontuojamas.
Dėl to įmonei skubiai pakeitus tvarkaraštį, užvakar 22 val. 10 min. turėjęs nusileisti orlaivis iš Briuselio atskrido tiktai prieš vidurnaktį ir buvo priverstas leistis šalia Kauno.
„Keletą dienų dėl to turime problemų, nes reikia paskirstyti likusius lėktuvus mūsų vykdomais reisais. Tačiau tai ilgai netruks, nes dar vienas naujas „Boeing 737-500“ jau Vilniuje ir ruošiamas skrydžiams“, – pažadėjo G.Rimkuvienė.
Darbo nestigtų ir naktį
Sumaišties prideda ir tai, kad vasaros metu oro koridoriai virš Europos būna pilnutėliai, mat daugelis skrydžių bendrovių skraidina atostogautojus į kitas šalis.
Todėl net ir trumpam pavėlavus išskristi iš vieno oro uosto, nusileisti gali būti vėluojama ir pusę valandos.
Be to, Vilniaus oro uostas oficialiai dirba tik nuo 6 iki 23 valandos. Tai daugelį stebina, nes gerokai mažesnis Kauno oro uostas atviras visą parą.
„Vadovai gali aiškinti, kad nėra reisų, todėl oro uostas naktį neveikia. Tačiau esu tikras: jei veiktų, tų reisų tikrai būtų. Čia kaip ginčas, kas atsirado pirmas – višta ar kiaušinis“, – stebėjosi T.Vizgirda.
Džiaugsmas Karmėlavai
Tuo tarpu Karmėlavos oro uostas papildomo darbo nesikrato.
„Mums tai nesudaro visai jokių kliūčių.
Antžeminėms tarnyboms gal ir tenka pratęsti darbo laiką, o pats oro uostas veikia 24 valandas, todėl bet kas gali nusileisti, mes jų mielai laukiame“, – kalbėjo Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas.
Pasak jo, vidutiniškai kas naktį čia neplanuotai nusileidžia bent po vieną lėktuvą: kartais ir pora, kartais – nė vieno.
Tai oro uostui suteikia progą papildomai užsidirbti.
Pagal jo įkainius, vienas reguliariuoju reisu skraidantis „Boeing 737“ klasės lėktuvas Kauno oro uostui duoda mažiausiai 3,5 tūkst. litų pajamų.
Kadangi šie tūpimai nėra planuoti, oro uosto mokesčiai priklauso nuo susitarimo su skrydžių bendrovėmis ir paprastai būna didesni.
Tai džiugina Karmėlavoje įsikūrusio oro uosto vadovus.
„Dėkui Vilniaus oro uostui už papildomus pinigus“, – linkėjimus vilniečiams kolegoms perdavė A.Šliupas.