Saulė, jūra ir geras vynas į Ispaniją traukia lietuvius. Ne tik ilsėtis, bet ir pasižvalgyti nekilnojamojo turto.
Tačiau iki šiol būsto kainas Ispanijoje buvo sunku įkąsti net ir vietiniams gyventojams.
Geras laikas pirkti
Pastaraisiais metais tik ir buvo kalbama apie tai, kaip sunku šioje šalyje žmonėms įsigyti namus. Kainos buvo tiesiog astronominės.
„Savo gyvenime neturėsi buto“ – tokie ir panašūs plakatai mirgėjo nuolat rengiamose akcijose už teisę į būstą.
Ispanijos būsto reikalų ministrė Beatriz Corredor skelbia jog dabar – pats laikas pirkti namus šioje šalyje.
Po ne vienerius metus trukusio bumo atėjo nekilnojamojo turto rinkos krizė. Ir naujų, ir senų butų kainos krinta ir, prognozuojama, kris dar labiau.
Kokie miestai Ispanijoje gali būti patraukliausi lietuviui? Iš didžiųjų – Madridas, Barselona ir Valensija. Iš jų mieliausi turbūt pastarieji du.
Barselonos ir Valensijos krantus skalauja Viduržemio jūra, todėl žiemą ir vasarą čia puiki temperatūra. O ir žmonių čia ne taip gąsdinamai daug.
Barselonoje ir jos priemiesčiuose gyvena 3 mln. žmonių, Valensijoje – 1,5 milijono.
Barselona – kosmopolitams
Barselona po 1992 metais įvykusių olimpinių žaidynių kaip magnetas traukia gyventojus iš viso pasaulio. Tai vienas kosmopolitiškiausių Ispanijos miestų, garsus savo naktiniu gyvenimu.
Barselonoje šiuo metu vidutinė būsto kaina už vieną kvadratinį metrą yra 4764 eurai (apie 16 tūkst. Lt).
Brangiausias rajonas – miesto šiaurės vakaruose.
Sarijos-San Gervazo rajone vidutinė kvadratinio metro kaina siekia 5837 eurus (beveik 20 tūkst. Lt).
Šiame gyvenamajame rajone daugiau gyvatvore aptvertų nuosavų namų nei daugiabučių. Sprendžiant iš to, kokios prabangios mašinos čia zuja, aišku, jog ir būstų kainos įkandamos ne kiekvienam.
Pigiausi Barselonos rajonai – patys kraštiniai, arčiau Barselonos esančiuose Hortos bei Nou Bariso priemiesčiuose kvadratinis metras būsto kainuoja apie 3684 eurus (12,5 tūkst. Lt).
Centre – pokyčiai
Priešingai nei daugelyje kitų Ispanijos ir Europos miestų, Barselonos centras nėra laikomas prestižiniu rajonu. Kol kas vidutinė vieno kvadratinio metro kaina senamiestyje tesiekia 4583 eurus (15,5 tūkst. Lt).
Barselonos senamiestis, kataloniškai vadinamas Siutat Velja, šiuo metu išgyvena radikalių pokyčių laikotarpį. Senus, tamsius, drėgme persunktus namus pamažu keičia nauji modernūs pastatai.
O senamiesčio senbuvius – imigrantus iš Pakistano, Maroko bei Lotynų Amerikos – pamažu keičia vietiniai turtuoliai ir pinigingi atvykėliai iš kitų šalių. Skurdžiams tenka ieškotis vietos priemiesčiuose.
Revoliuciją sukėlė projektas
Valensija išpopuliarėjo ne taip seniai. Čia butų kainos beveik perpus mažesnės nei Barselonoje – vidutiniškai 2831 euras (apie 10 tūkst. Lt) už kvadratinį metrą.
Butų kainų revoliuciją Valensijoje sukėlė 2005 metais garsių Ispanijos architektų Santiago Calatravos ir Felixo Candelos įkurtas Mokslų ir menų miestas.
Šis įspūdingas projektas prie Turijos upės kaipmat pakėlė kaimynystėje esančių butų apartamentų „Camins al Grau“ ir „El Pla del Real“ kainas.
Kainos akimirksniu pasivijo gyviausius centro – senamiesčio ir gretimus rajonus.
Dabar Menų ir mokslų miesto kaimynystėje butai kainuoja apie 3556 eurus (12 tūkst. Lt) už kvadratinį metrą.
Dėl prostitucijos ir narkomanijos iš Kampanaro bei Raskanjos rajonų vietiniai gyventojai bėga.
Tad šiuose rajonuose butų kainos krinta. Raskanjos rajone vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2248 eurus (apie 7,5 tūkst. Lt).