Amerikos didmiestis Niujorkas šimtmečius buvo betono, plieno ir stiklo dangoraižių lyderis.
Šiais milžinais, jų magija visuomet žavėjosi jaunas olandų architektas Remas Koolhaasas dar 1978-aisiais išleistoje savo knygoje „Delirious New York“ („Kliedintis Niujorkas“).
Net teroristų išpuoliai 2001 metų rugsėjo 11-ąją prieš Pasaulio prekybos centrą neprivertė architekto suabejoti dangoraižiu, kaip sėkmingu projektu.
Dangoraižis, anot R.Koolhaaso, yra kone vienintelis statinys, padaręs šuolį į XXI amžių.
Iš tikrųjų dangoraižiai – miesto klestėjimo požymis.
Ekonominiu požiūriu stiprūs didmiesčiai, tokie kaip Pekinas, Šanchajus ar Dubajus, kur ekstravagantiški dangoraižiai kyla vienas po kito, jau seniai pranoko Niujorką.
Panaši tendencija pastebima ir Europoje – Rytų šalių miestai atrodo šiuolaikiškesni. Stambulas ir Maskva statomi greičiau ir atrodo patraukliau nei Londonas, Paryžius ar Milanas.
Rytuose dar niekada nebuvo statoma tiek daug dangoraižių, ištisi miestai kyla tiesiog laukuose. Į šiuos milžinus Vakarai žvelgia su pavydu, nes dėl besitęsiančios finansų rinkos krizės dar nesijaučia tvirtai.
Amerikos kreditų verslo griūtis palietė daugelį šalių, dėl to teko įšaldyti daug svarbių architektūrinių ir urbanistinių projektų.
Daugiau nei šimtą metų trukusios kovos, kas turės daugiau dangoraižių, nugalėtojas aiškus: Artimųjų ir Tolimųjų Rytų šalys. Tačiau ten savo drąsiausias, netikėčiausias idėjas įgyvendina Vakarų architektai.
Stebina dydžiai ir išmonė
Į kampuotą, bet išlenktą tarsi lankas statinį, kurį Kinijos sostinėje Pekine pastatė olandas R.Koolhaasas, keliasi valstybinė televizija.
Panašų į ledkalnį architektūros kūrinį, kurį sudaro asimetrinių formų dangoraižiai, Kinijos miestui Čengdu suprojektavo amerikietis Stevenas Hollas.
Garsus architektas Normanas Fosteris Kazachstano sostinei Astanai sukūrė piramidę, o Rusijos sostinei Maskvai – 450 metrų aukščio statinį.
Pastarajam priklauso ir gyvenamasis kvartalas „Crystal Island“, prie kurio taip pat prisidėjo N.Fosteris.
Šį darbą architektas vadina ambicingiausiu pasaulio statybos projektu.
Rusai apie taupymą neužsimena
Naujieji architektūros statiniai privalo stebinti ne tik aukščiu – 400, 500, 600 metrų, bet ir savo išskirtiniais fasadais: blizgantys paviršiai, išmoningiausios – lelijų, arfų, taurių, palapinių – formos.
Pagal Hamburgo (Vokietija) architekto Peterio Schwegerio projektą Maskvoje iškilo du bokštai dvyniai.
Didesnis savo aukščiu (įskaitant ir vadinamąjį panoraminį bokštą) – 500 metrų – įeis į Europos architektūros istoriją kaip vienas aukščiausių Europos statinių. Bet lyderystė bus trumpalaikė.
Jau dabar P.Schwegeris pasirašė sutartį statyti naują statinį – Maskvos verslo parką, kuris užims 400 tūkst. kvadratinių metrų plotą.
Tačiau šiuolaikinėmis technologijomis daugelis Rusijos statinių net dešimčia metų atsilieka nuo Vakarų, mat energijos taupymas šių užsakovų visai nedomina. Jų aroganciją pajuto ir P.Schwegeris: jis, kaip architektas, gali teikti pasiūlymus, bet į juos niekas neatsižvelgia.
Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių milžiniški statiniai nusipelno kritikos, – estetinių, ekologinių, etikos. Bet tai rūpi tik nedidelei daliai investuotojų ir architektų. Norėdami įsiamžinti, statinių projektuotojai nori matyti savo kūrinius, siekiančius kone dangų.
P.Schwegeris nenori darbuotis Kinijoje, tačiau Dubajuje mielai ėmėsi dangoraižių ansamblio „Dubai Pearl“.
Dubajus – pažadėtoji nekilnojamojo turto spekuliantų žemė. Teigiama, kad pusė visų pasaulio statybos kranų stovi ten.
Kada atsigaus Europa
Visai kitoks vaizdas Vakaruose. Iki didžiosios, 2007 metais kilusios finansų krizės iš bankų nesunkiai galėjai pasiskolinti milijardines pinigų sumas.
Garsiąja kreditų krizės auka tapo Las Vegaso viešbučių ir kazino kompleksas „Cosmopolitan Resort Casino“: nebaigti stovi du 180 metrų aukščio dangoraižiai.
Kitas pavyzdys – Los Andželo viešbučių, apartamentų ir prekybos centras „Grand Avenue Project“ – turėjo atgaivinti didmiesčio gyvenimą. Šio tris milijardus kainuosiančio projekto autorius – Frankas O.Gehry, vienas žymiausių JAV architektų.
Darbus buvo numatyta pradėti praėjusių metų gruodį, šiuo metu jie nukelti į kitų metų vasarį. Panaši situacija ir Niujorke. Ir Europoje. Šlovinga Senojo žemyno architektūros istorija jau praeityje?
Belieka guostis Milano architekto Vittorio Lampugnani prognozėmis, kad tokie didmiesčiai kaip Šanchajus negali ilgai likti patrauklūs: „Europa turi turtingą istoriją, o tai lemia atitinkamą gyvenimo kokybę, todėl viskas turi atsistoti į savo vietas“.
Parengė Ona Kacėnaitė