Lenkija ir Ukraina bando įkąsti pasirengimo Europos futbolo čempionatui riešutą (nuotraukos)

Nors pastaruoju metu darbai Lenkijoje pamažu įgauna pagreitį, o Ukrainą tempia iniciatyvą į savo rankas perėmę oligarchai, vis dėlto UEFA didžiausią nerimą kelia darbai abiejų valstybių sostinėse. „Vienintelė sąlyga, dėl kurios mes galime atšaukti čempionatą, yra ta, jeigu abiejų šalių sostinėse nebus tinkamų stadionų ir infrastruktūros“,- įspėjo liepos pirmosiomis dienomis Lenkijoje ir Ukrainoje viešėjęs UEFA prezidentas Michelis Platini.

Problemos vykdant statybos darbus yra ne vienintelė Lietuvos kaimynės bėda. Lenkijos, kaip futbolo šalies, įvaizdį žaloja ir korupcijos skandalas. Nešvarių pinigų voratinklis yra ne tik didžiausias šalies futbolo istorijoje, bet ir smarkiausiai pūliuojanti Europos futbolo žaizda šiuo metu.

Lenkijos teisėsauga paskelbė, kad į skandalą įnarplioti 29 klubai ir 116 žmonių. Prokurorų tyrimas atskleidė, kad komandų treneriai nuolat duodavo kyšius teisėjams. Garsiausiai nuskambėjo „Korona Kielce“ komandos pavyzdys, kuri per itin trumpą laiką iš trečiosios lygos peršoko į aukščiausiąją.

Šios komandos sėkme pasirūpino ne tik pinigų kyšiams negailėję ekipų savininkai, bet ir vyriausiasis treneris. „Korona Kielce“ komandos strategas Dariuszas Wdowczykas asmeniškai persirengimo kambariuose įteikdavo pinigus arbitrams ir pateikdavo savo pageidavimus. Teisėjų švilpukai lemiamais momentais būdavo palankūs tik šiai komandai.

Atskleisti korupcijos faktai išgelbėjo Lenkijos futbolą nuo dar didesnės gėdos. Nešvariais pinigais susitepęs D.Wdowczykas realiai pretendavo tapti nacionalinės komandos treneriu, tačiau kaimyninė šalis rado labiau patyrusį trenerį Leo Beenhakkerį iš Olandijos.

Dėl korupcijos 2007 metais buvo suimtas ir buvęs Lenkijos sporto ministras Tomaszas Lipiecas. Jis buvo apkaltintas kyšių ėmimu iš statybininkų, kurie laimėdavo konkursus sporto objektams šalyje statyti. Ministras vis dar laukia teismo, kur jis turės atsakyti į kaltinimus didelio masto korupcija.

Tyrėjai tikina, kad Lenkijos futbolo asociacija (LFA) ilgai slėpė susidariusią situaciją, ypač kai paaiškėjo, kad prie nešvarių sandorių nagus prikišo ir asociacijos nariai. Organizacijos vadovui teko viešai nulenkus galvą kartoti atsiprašymo žodžius: „Atsiprašome. Mes labai atsiprašome. Apgailestaujame, kad neišsprendėme šios problemos užuomazgoje. Dabar ji pasiekė tokį mastą, kad savo jėgomis nieko nebegalime padaryti. Dar kartą sakau - atsiprašau. Galbūt mes laiku nesureagavome, bet atsiprašyti niekada nevėlu“.

Be futbolo korupcijos, kuri tiesioginės įtakos pasiruošimui čempionatui lyg ir neturi, tačiau erzina UEFA ir Lenkijos vadovus, kaimynus kamuoja ir vėžlio greičiu judantis biurokratijos aparatas.

Šiuo metu Lietuvos kaimynai turi užsitikrinę beveik visą reikalingą finansavimą stadionų statyboms, bet darbai vykdomi tik Poznanėje ir Krokuvoje, kituose dviejuose miestuose -Varšuvoje ir Vroclavas - darbai stringa dėl biurokratijos.

Finansų maklerio įmonės „Finasta“ analitikė Skaistuolė Misiūnaitė teigė, kad Lenkiją stabdo ilgai derinami planai. „Projektai vilkinami valstybinėse institucijose, stringa įstatymų ir nutarimų pakeitimų priėmimai, o atsakingos už pasiruošimą čempionatui institucijos nesusikalba tarpusavyje“, - tikino S.Misiūnaitė.

Skirtingais skaičiavimais, dėl tokio vilkinimo nuo 2007 m. metų balandžio, kai Lenkijai buvo suteikta teisė organizuoti „Euro 2012“ iki dabar, yra prarasta apie 28 mlrd. zlotų. Prie to prisidėjo ir smarkiai stiprėjantis zlotas euro atžvilgiu.

2007 metais Europos Sąjunga skyrė Lenkijai 67 mlrd. eurų kelių infrastruktūros plėtrai, iš kurių didesnę dalį buvo galima panaudoti greitkelių tarp miestų, kuriuose vyks čempionato rungtynės, statybai. Bet per metus penktadaliu padidėjo statybinių medžiagų kainos ir 12 proc. išaugo darbo užmokestis šiame sektoriuje. Pavyzdžiui, tona cemento Lenkijoje kainuoja 550 zlotų, o tai yra 100 zlotų daugiau nei praeitais metais. Atlyginimai kelininkams 2008 metais Lenkijoje didėja maždaug penktadaliu.

Šuoliais augusių atlyginimų problemą paaštrino ir didelė lenkų emigracija į Vakarus. Dėl jos į kampą įspausti lenkai jau praėjusiais metais ėmėsi žygių, kad pritrauktų darbininkų iš Kinijos.

Lenkijos statybų bendrovė „Polnord“ kartu su Kinijos statybų kompanija yra įkūrusios koncerną Kinijoje, kuris statė kai kuriuos olimpinius objektus Pekine. Kinijoje praėjusiais metais lankėsi Lenkijos vyriausybinė delegacija ir kvietė kinų statybų bendroves, pabaigusias olimpinių objektų statybas, atvykti į Lenkiją. Ypač kviečiamos kelių statybos įmonės.

Be šių bendrovių, „Euro 2012“ objektų statyba Lenkijoje domisi Ispanijos bendrovės. „Kai kurios iš jų yra įsteigę bendras įmones Lenkijoje, todėl joms lengviau laimėti skelbiamus darbų konkursus“, - komentavo finansų analitikė, analizuojanti Lenkijos rinką.

Anot L.Misūnaitės, tokiu pačiu, kaip kinai ir ispanai, keliu į Lenkija žengia ir Lietuvos įmonės. „Lietuvos statybininkams ir kelininkams kaimyninėje šalyje yra gana neblogos perspektyvos, kai kurios bendrovės ten jau dirba, įsisteigę bendras įmones. Taip lengviau laimimi darbų konkursai Lenkijoje“, - paaiškino „Finastos“ analitikė.

Infrastruktūros projektų, susijusių su artėjančiu čempionatu, įgyvendinimui Lenkijoje iš viso reikia apie 55 mlrd. eurų. Daugiau kaip pusę sumos tikimasi gauti iš ES fondų. „Tačiau problema ta, kad tai nėra ES lėšos, skiriamos čempionato objektų statybai, jos skiriamos regionų plėtros programoms“, - tikino L.Misiūnaitė.

Kol Lenkija vaduojasi iš korupcijos ir biurokratijos problemų, Ukrainoje šalies prezidentas Viktoras Juščenka kaltina vyriausybę sąmokslu sužlugdyti šalies galimybes surengti Europos futbolo čempionatą.

Pagrindinis Kijevo stadionas, kuriame turėtų vykti 2012 metų pirmenybių finalas, turėjo būti pradėtas rekonstruoti dar balandį. Tačiau nuo tada Taivano bendrovė, kuri laimėjo rekonstrukcijos ir statybų konkursą, nesumūrijo nė vienos plytos.

Pasak prezidento aplinkos žmonių, jie turi informacijos, kad Sporto ministerija specialiai vilkina stadiono renovacijos darbus. „Prašau jūsų asmeniškai imtis aktyvių veiksmų, kad Ukraina išvengtų tarptautinės gėdos ir užtikrinti, kad kiti pasirengimo darbai Europos futbolo čempionatui vyktų sklandžiai“, - V.Juščenka reikalavo premjerės N.Tymošenko.

Taip pat buvo pareikalauta nedelsiant atleisti visus valdininkus, kurie nori blokuoti statybų darbų pradžią ir prie futbolo pinigų prileisti sau artimas verslo grupuotes.

Į stadiono rekonstrukcijos projektą, kurio vertė siekia 300 mln. dolerių, taip pat įtrauktas ir prekybos centro nugriovimas šalia stadiono.

Ukrainos aukščiausiosios lygos klubo „Arsenal Kiev“ vadovas žiniasklaidai prasitarė, kad gavo leidimą iš vyriausybės naudotis stadionu iki spalio, nes, anot verslininko, darbai iki to laiko tikrai nepajudės.

UEFA prezidentas M.Platini vasarį apgailestavo, kad pasirengimas čempionatui Ukrainoje ypač buksuoja. Anot prancūzo, praėję mėnesiai turėjo būti lemiami sprendžiant, kokių priemonių galima bus imtis dėl pasirengimo kitam Europos futbolo čempionatui.

Ukrainiečiai sprendimų ėmėsi liepos pradžioje. Sporto ministerija pagaliau nutraukė sutartį su Taivano bendrove, kuri turėjo rekonstruoti Kijevo olimpinį stadioną. Iki UEFA suvažiavimo Vienoje Ukrainos sporto valdininkai pažadėjo, kad suras naują rangovą ir pristatys jį Europos futbolo vadovams jau netrukus.

Kijevas suka galvą, ieškodamas kas renovuos praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje pastatytą stadioną, o Dniepropetrovske ir Donecke praktiškai jau yra baigtos futbolo arenų statybos.

Pastarojo miesto arena yra vienas iš moderniausių sporto objektų visoje Rytų ir Vidurio Europoje, kuriame tilps iki 55 tūkst. žiūrovų. Dniepropetrovske rungtynes galės stebėti 32 tūkst. futbolo aistruolių.

Lvove ruošiamasi statyti stadioną, kuris pagal UEFA patvirtintą planą turėtų būti baigtas 2010-ųjų pabaigoje. Kituose trijuose miestuose, iš kurių du bus atsarginiai variantai, esami stadionai bus rekonstruojami.

Ukrainos vyriausybė sporto objektų rekonstrukcijai ir plėtrai numato skirti tris ketvirtadalius milijardo dolerių. Pasak L.Misūnaitės, preliminariai paskaičiuota, kad Ukrainoje visų projektų, susijusių su „Euro 2012“, vertė sieks 25 mlrd. dolerių. Liūto dalis šios sumos keliaus iš oligarchų kišenės.

Ukrainos vyriausybė yra pasiruošusi finansuoti iki 10 proc. reikalingos čempionato pasiruošimui sumos, o turėtų padengti privatūs investuotojai ir paskolos. „Tačiau Ukrainai praktiškai nereikia nei prezidento, nei vyriausybės, kad pajėgtų organizuoti tokį renginį. Visą pasiruošimą čempionatui į savo rankas perėmė šalies oligarchai. Viskas, kas buvo padaryta per šiek tiek daugiau kaip metus, yra išimtinai oligarchų nuopelnas“, - sakė „Finastos“ analitikė.

Specialistų teigimu, vardan šio čempionato oligarchai yra pasiruošę kuriam laikui pamiršti apie tarpusavio konfliktus. Be to, reikia įvertinti tai, kad jiems priklauso didžiausi Ukrainos futbolo klubai: Donecko „Šachtar“ savininkas yra turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas, o Dniepropetrovsko „Dniepro“ priklauso milijardieriui Ihoriui Kolomojskiui.

R.Achmetovas į Donecko miesto infrastruktūrą investavo milijonus eurų, todėl šį miestą UEFA pripažino, kaip toliausiai pažengusiu ruošiantis „Euro 2012“. „Tačiau tai nereiškia, kad viskas daroma vien iš patriotizmo. Oligarchui I.Kolomojskiui priklausantis holdingas „Privat“ pasisiūlė vyriausybei privatizuoti oro linijų bendrovę „Dnipravia“ mainais už Dniepropetrovsko oro uosto renovaciją, ir toks leidimas buvo gautas“, - verslo ir politikų bendradarbiavimo ypatumus atskleidė L.Misiūnaitė.

Tuo tarpu tų objektų, kurių statyba ir renovacija rūpinasi šalies vyriausybė, darbai praktiškai nepajuda iš vietos. Ukraina jau aplenkė Lenkiją įrengdama stadionus, tačiau visiškai atsilieka kelių, oro uostų ir viešbučių statybų srityse.

Dėl neskaidrių valstybinių konkursų Lietuvos verslui skverbtis į šią šalį yra kur kas kebliau nei į Lenkiją. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė pažymėjo, kad lietuviai verslininkai turi patirties Ukrainoje, nors nemaža jos dalis yra neigiama. Anot jos, Vakarų bendrovės irgi norėtų prisidėti prie projektų įgyvendinimo, tačiau jos susiduria su barjerais, nepažįsta rinkos. Šioje situacijoje lietuviai galėtų tapti tarpininkais tarp vakariečių ir Ukrainos verslo bei politikos atstovų. „Mes esame kontrolinis taškas ir turėtume tuo pasinaudoti“, - tvirtino V.Tauraitė.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigė, kad lietuviai šiuo metu nedirba Ukrainoje. „Anksčiau buvo kelios statybų bendrovės, tačiau dėl tam tikros rinkos specifikos pasitraukė iš ten. Neseniai ukrainiečiai mums pristatė projektus, susijusius su čempionatu. Galbūt ateityje atsiras investuotojų ar rangovų iš mūsų šalies, kurie prisidės prie pasiruošimo „Euro 2012“ darbų“, - svarstė A.Šeštakauskas.

Problemos Lenkijoje ir Ukrainoje masina kitas šalis pabandyti perkalbėti UEFA pakeisti 2012 metų Europos čempionato namus. Pirmoji to ėmėsi Škotija.

Nors futbolo specialistai tikina, kad tai bevaisės pastangos, tačiau stringantys pasiruošimo darbai Rytų ir Vidurio Europos valstybėse suteikia škotams bent mažytę viltį. Jie skaičiuoja paprastai: penki iš aštuonių Lenkijos ir Ukrainos stadionų kol kas netinka aukščiausio lygio futbolui.

Britai į UEFA atstovų ausis kužda apie savo privalumus, kurių neva yra apstu. Škotai įsitikinę, jog Europos futbolo grandus galėtų priimti vos ne rytoj.

Jie netgi prieš 2008 metų pirmenybes siūlė, kad jeigu Šveicarijai nepavyktų išspręsti visų bėdų, jie galėtų priimti šioje šalyje numatytas rungtynes savo stadionuose.

Pasirengimo šių metų Europos čempionatui rengėjas Christophe'as Bosshardtas pripažino, kad UEFA administracija vienu metu buvo kone puolusi į paniką, nes dėl sudėtingos Šveicarijos politinės sistemos buvo įstrigęs pagrindinių planų derinimas.

„UEFA bandė mus truputį paspausti teisinga linkme ir kontekste nuskambėjo, kad Škotija mielai sutiktų priimti čempionato rungtynes, jeigu mes (Šveicarija – red.) neatitiktume kriterijų. Jie teigė svarstę galimybe perkelti čempionatą ten“, - škotų spaudai sakė Ch.Bosshardtas.

Šveicaras taip pat tikino žinąs, kad Lenkija ir Ukraina išgirdo tą patį UEFA perspėjimą – Škotija pasiruošusi priimti 2012 metų čempionatą.

Europos futbolo vadovai buvo ypatingai patenkinti tuo, kaip britai surengė Čempionų lygos finalą 2002 metais ir praėjusių metų UEFA taurės finalą. Organizacijos komentaras buvo trumpas: „UEFA ir Škotijos ryšiai – puikūs“.

Ch.Bosshardtas sakė, kad jį sužavėjo škotų entuziazmas. Jo nuomone, ypatingai svarbu, jog žmonės turėtų noro rengti tokius čempionatus. „Šveicarija neturi futbolo tradicijų, todėl mums buvo daug sunkiau sudominti žmones“, - sakė 2008 metų pirmenybių organizatorius.

UEFA ir Škotijos futbolo atstovai kol kas nekalbūs, tik karts nuo karto pažeria kritikos Lenkijai ir Ukrainai. Nors liepos pradžioje UEFA prezidento M.Platini tonas šiek tiek pasikeitė, kai jis po pirmenybių Austrijoje ir Šveicarijoje dar kartą aplankė Lenkiją. „Jeigu darbai ir toliau vyks taip kaip per pastaruosius mėnesius, spėsime laiku“, - UEFA prezidento žodžius citavo naujienų agentūra AFP.