Seimo nario Algimanto Matulevičiaus parengtoje rezoliucijoje, be daugybės kitų reikalavimų, Vyriausybė raginama leisti Lietuvos bankui vėl „vykdyti aktyvią valstybės pinigų politiką“. Kalbant paprastai, tai reiškia atšaukti fiksuotąjį lito ir euro kursą.
Antradienį vakariniame Seimo posėdyje už šią rezoliuciją balsavo 26 iš 141 parlamentaro. Daugiausia – konservatoriai.
A.Matulevičius „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad iš tiesų siūloma panaikinti vadinamąją valiutų valdybą (fiksuotąjį lito ir euro kursą).
„Pavyzdžiui, Lenkijoje zloto kursas yra plaukiojantis ir čia nėra nieko bloga.
Šalies bankas gali daryti daugiau įtakos pinigų politikai“, – aiškino A.Matulevičius.
Finansininkai – sunerimę
„Valiutų valdybos panaikinimas gali sukelti neigiamą reakciją.
Žmonės ir įmonės dabar žino, kad lito kursas yra stabilus ir kad toks bus ateityje“, – naujienų agentūrai BNS sakė Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
„Rimti žmonės tokių dalykų net nesvarsto“, – šitaip galimybę atsieti litą nuo euro komentavo finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Hansabanko“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Andrejauskas mano, kad, išgirdę sprendimą atsieti litą nuo euro, gyventojai supanikuotų ir litas pradėtų pigti.
„Žmonės nebepasitikėtų litu, pradėtų leisti pinigus. Tuomet infliacija taptų visiškai nevaldoma“, – teigė bankininkas.
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis įsitikinęs, kad bet kokias kalbas apie valiutų valdybos modelio atsisakymą užsienio investuotojai suvoktų kaip pasiruošimą devalvuoti litą.
Po ryžto – išgąstis
Už rezoliuciją balsavę parlamentarai „Lietuvos rytui“ prisipažino nesupratę, kad jų siūlymai Lietuvos gyventojams ir šalies ekonomikai gali sukelti neigiamų padarinių.
„Rezoliucijos tekstas nebuvo idealus, tačiau vakare nebuvo kada jo taisyti.
Tikrai nenoriu, kad litas būtų atsietas nuo euro kurso.
Balsuodami už rezoliuciją siekėme pademonstruoti, kad Seimas mato pagrindines šalies problemas“, – aiškino konservatorė Vilija AleknaitėAbramikienė.
Iš 26 Seimo narių, palaikiusių rezoliucijos tekstą, pusė priklauso Tėvynės sąjungai.
„Mes frakcijos posėdyje net nepagalvojome, kad čia kalbama apie galimą lito kurso keitimą. A.Matulevičius mus suklaidino, nes šito punkto neakcentavo“, – teisinosi Darbo partijos atstovė Ramunė Visockytė.
„Aš tikiuosi, kad mano balsas visko nesugadino. Mūsų ekonomistai analizavo šį projektą, tačiau nieko bloga neįžvelgė. Bet, žinote, Seimo nariai kartais irgi nugrybauja.
Sveikas protas sako, kad turėčiau perbalsuoti. Ar ne?“ – apgailestavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovė Seime Ona Valiukevičiūtė.
Įstatymas – painus
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigė, kad valiutų valdybos panaikinimas padėtų sumažinti infliaciją tik tokiu atveju, jeigu lito kursas, atsiejus jį nuo euro, pradėtų kilti.
Tačiau tuomet lietuviškos prekės taptų santykinai brangesnės, todėl nukentėtų šalies eksportuotojai. Panaikinusi valiutų valdybos modelį Lietuva turėtų daugiau galių nustatyti palūkanas ir taip stabdyti besaikį skolinimąsi bei vartojimą.
Tam reikia Lietuvos banko ir Vyriausybės pritarimo.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad Lito patikimumo įstatyme nėra numatyta aiškių aplinkybių, kada tai gali įvykti.
„Įstatyme kalbama apie priežastis, kurios gali žlugdyti ekonomikos stabilumą.
Tačiau politikai šį abstraktų teiginį gali traktuoti kaip nori“, – įspėjo SEB banko atstovas.
Stoja mūru už litą
„Manau, kad litas nėra nuvertėjęs. Tai patvirtina ir Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimai. Jie rodo, kad kol kas litas atitinka savo vertę euro atžvilgiu“, – ramino R.Šarkinas.
Litas su euru susietas 2002 metų vasarį.