Austrijos verslininkai tikėjosi gerai uždirbti iš Europos futbolo čempionato, birželio mėnesį vykusio Austrijoje ir Šveicarijoje. Tačiau ne visų lūkesčiai išsipildė.
„Nėra prasmės apie tokio didelio renginio kaip Europos futbolo čempionatas sėkmę ar nesėkmę kalbėti apskritai – reikia analizuoti rezultatus pagal ekonomikos šakas ir miestus“, – tvirtina Austrijos pramonės ir prekybos rūmų prekybos sekcijos vadovas Fritzas Aichingeris.
Pasipelnė ne visi
Ekonomistai prognozavo pelną pirmiausia futbolo aistruolius aptarnaujančiose ekonomikos srityse.
Bet ar viešbučiai, aludės, kavinės ir parduotuvės Vienoje, Zalcburge, Klagenfurte ir Insbruke tikrai uždirbo daugiau?
„Visose srityse pastebėjome ir teigiamų, ir neigiamų rezultatų: vien Vienoje yra apie 16 tūkstančių prekybos bendrovių, bemaž tūkstantis jų gavo gražaus pelno iš čempionato. Likusieji išgyveno normalų birželį arba patyrė nedidelių nuostolių“, – apibendrino F.Aichingeris.
Rėmėjai nesigaili
Tuo tarpu Europos čempionato rėmėjai iš tiesų vadina save nugalėtojais. Tačiau reklama kainavo didžiulius pinigus.
„Juos teks vėl uždirbti“, – atsiduso austrų bendrovės „Sports Marketing“ vadovas.
Daugelis besireklamuojančių bendrovių nuolat šmėkščiojo televizijos ekrane: be futbolo čempionato jos vargu ar būtų sulaukusios tokio dėmesio.
Tačiau koncerno „Canon“ Austrijos padalinio vadovas Peteris Baldaufas vengia kalbėti apie skaičius.
„Mums svarbu ne konkretūs apyvartos skaičiai, o bendrovės įvaizdis.
Tai – investicija į ateitį, o Europos futbolo čempionatas ją pateisina geriau už bet kurią mugę“, – teigė jis.
„Birželio mėnesį mūsų apyvarta išaugo dešimčia procentų“, – pranešė „McDonald's“ atstovė spaudai Barbara Taussig.
Austrijos pašto bendrovės vadovai konkrečių skaičių neminėjo, tačiau tikino, kad pagerino bendrovės įvaizdį ir vėl remtų Europos futbolo čempionatą, jeigu jis vyktų Austrijoje.
Jiems pritarė ir kiti rėmėjai – Austrijos telekomunikacijų bendrovė „Telekom Austria“ bei antrinė įmonė mobiliojo ryšio bendrovė „A1“.
Patiko rusų antplūdis
Patenkinti liko taip pat vežėjai – ypač Vienos oro uostas.
Prieš pusfinalio rungtynes, kuriose susitiko Rusijos ir Ispanijos vienuolikės, ir po jų oro uoste kilo ir leidosi daugiau lėktuvų negu finalo dieną – užfiksuota net 1111 pakilimų ir nusileidimų. Daugiausia – iš Rusijos.
Iš viso oro uostas per tris čempionato savaites aptarnavo 32 tūkst. futbolo sirgalių.
Tuo tarpu autobusų bendrovei „Blaguss“, pasirašiusiai sutartį su UEFA dėl žaidėjų ir funkcionierių bei svečių aptarnavimo, labiau įsiminė finalas – tą dieną prireikė 300 autobusų.
UEFA užsakymo suma – 4,5 milijono eurų.
Ne mažiau džiaugėsi ir Austrijos geležinkelių bendrovė OBB, kuriai priklauso ne tik traukiniai, bet ir autobusai.
„Birželį papildomai vežėme apie 2,45 milijono aistruolių“, – teigė OBB atstovas spaudai.
Austrijos taksi bendrovės sulaukė 20 proc. daugiau keleivių nei paprastai, o naktimis po rungtynių norinčiųjų važiuoti taksi būdavo netgi dvigubai daugiau nei paprastą savaitgalį.
Lažinosi ir valgė
Kaip ir reikėjo tikėtis, nemažai uždirbo lažybų ir loterijų bendrovės.
„Tipp3“ birželio mėnesį įregistravo 3,7 tūkstančio naujų narių – keturis kartus daugiau negu paprastai.
Aktyviausiai žmonės statė prieš dvikovą tarp Austrijos ir Vokietijos rinktinių – du trečdaliai tikėjosi austrų pergalės.
Tuo tarpu bendrovė „Bwin“ įregistravo po milijoną statymų per dieną, o jos apyvarta per čempionatą išaugo 10 procentų.
Europos čempionatu bent jau garsiai nesiskundė ir prekybininkai: uždirbo pirmiausia sporto prekių parduotuvės, specifines aistruolių prekes pardavinėję prekybininkai ir maisto prekių parduotuvės.
Alus buvo per brangus
Tuo tarpu maitinimo įstaigose – kavinėse, restoranuose, baruose – šventinė nuotaika dingo čempionatui dar neįpusėjus.
Jų savininkai iki šiol skundžiasi neišsipildžiusiais lūkesčiais ir didžiuliais nuostoliais.
Gastronomijos bendrovės tikėjosi septyniais procentais didesnio pelno, tačiau jo nebuvo. Kai kurie verslininkai lengviau atsiduso pamatę, kad jis siekia bent 2-3 procentus.
Alaus ir dešrelių pardavėjai aistruolių zonose buvo priversti vėl atleisti pasamdytus žmones, išardyti stendus ir dabar reikalauja organizatorių grąžinti bent dalį sumokėtų pinigų.
Kitaip jiems esą gresia bankrotas.
Už paviljonus verslininkams teko mokėti iki 40 tūkst. eurų.
„Maitinimo įstaigų balansas pasibaigus Europos futbolo čempionatui – didelis juodas nulis“, – diagnozavo bendrovės „Impacts“ direktorius Christianas Chytilis.
Kas dėl to kaltas? Pasak jo, aistruolių zonose linksminosi gerokai mažiau lankytojų, negu tikėtasi.
Vienos turizmo agentūros duomenimis, jose apsilankė apie 1,15 milijono lankytojų.
Kita vertus, gastronomijos bendrovės per tris birželio savaites pardavė gėrimų už 1,5 milijono eurų – argi tai maža apyvarta? Aistruoliams teko pirkti oficialų „Carlsberg“ alų, kainuojantį 4,20 euro už puslitrį.
„Palyginti su įprastu birželio mėnesiu, kai nevyksta futbolo čempionatas, ši apyvarta nėra didelė – patenkinti liko vos keli verslininkai“, – teigė Ch.Chytilis.
Futbolo pirmenybių palikimas Austrijai
* Atnaujinta sporto įrenginių infrastruktūra: keturi futbolo stadionai, kuriuose vyko dvikovos, dabar atitinka naujausius UEFA standartus.
* Vienos metropoliteno linija U2 artėjant čempionatui buvo pailginta penkiomis stotelėmis, iki Ernsto Happelio stadiono.
* Atnaujintas Praterio atrakcionų parkas Vienoje. Jį renovavusi statybos bendrovė prieš pat čempionatą bankrutavo.
* Vienos centrą juosianti žiedinė gatvė tris savaites buvo pėsčiųjų zona – centras pailsėjo nuo išmetamųjų dujų. Tačiau raginimų uždrausti eismą visam laikui miesto valdžia neišgirdo.
* Nors austrai baiminosi išpuolių ir vandalų, kurie esą gali nusiaubti miestus, aistruoliai elgėsi civilizuotai. Vienoje čempionato metu net 30 proc. sumažėjo vagysčių.