2008 m. birželio mėn. bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,8 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,7 – transporto grupės prekės ir paslaugos, 1,1 procento – sveikatos priežiūros grupės prekės ir paslaugos bei 0,8 procento atpigę drabužiai ir avalynė.
Įtaka bendrajam vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo prekės, paslaugos ar jų grupės kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, kokia yra išlaidų lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose.
Vartojimo prekių kainos 2008 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., padidėjo 0,6, paslaugų – 0,7 procento.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 3,2 procento pabrangusi mėsa ir jos produktai, 0,9 – duona ir grūdų produktai, 1,4 – mineraliniai vandenys, gaivieji gėrimai ir sultys, 1,2 – sviestas, aliejus ir riebalai ir 4,8 procento atpigusios daržovės ir bulvės, 0,2 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,2 procento – cukrus. Iš daržovių daugiausia atpigo vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos) 20,4 procento, kopūstai, salotinės daržovės ir petražolės – po 3,1 procento. Šakniavaisiai (morkos, burokėliai) pabrango 41,3 procento, svogūninės daržovės – 10,5 procento.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui lemiamą įtaką darė 3,7 procento padidėjusios benzino, 4,2 – dyzelinių degalų, 1,5 procento – asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainos. Keleivinio oro transporto paslaugos atpigo 3,5 procento.
Sveikatos priežiūros grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui įtakos turėjo 11,0 procento pabrangusios sanatorijų paslaugos, 0,5 – farmacijos gaminiai, 1,6 – odontologų paslaugos, 1,4 procento – gydytojų konsultacijos.
Dėl nuolaidų vasaros sezono prekėms sumažėjusios 0,7 procento drabužių ir 1,2 procento avalynės kainos darė įtaką drabužių ir avalynės grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui. Avalynės taisymas pabrango 1,2 procento.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos 2008 m. birželio mėn. bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 3,6 procento pabrangusias atostogų išvykas, 0,6 – viešojo maitinimo paslaugas, 1,0 – baldus, 0,9 – judriojo telefono ryšio paslaugas, 1,0 – neelektrinius asmens priežiūros prietaisus, reikmenis ir priemones, 1,4 – trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekes, 1,2 procento – karštą vandenį ir 1,4 procento atpigusius duomenų apdorojimo įrenginius, 1,7 – stalo vyną, 1,8 – pramogų paslaugas.
Birželio mėn. metinė infliacija (2008 m. birželio mėn., palyginti su 2007 m. birželio mėn.) sudarė 12,5 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 18,9 procento pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 17,9 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, 17,3 procento – transporto grupių prekės ir paslaugos ir 2,9 procento atpigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 12,5, paslaugos – 12,4 procento.
2008 m. birželio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 9,1 procento.
Pasak „Hansabanko“ analitikų, infliaciją į viršų stumia nafta, maistas ir netinkami sprendimai. Per pirmuosius šešis mėnesius metinė infliacija pakilo iki 11,4 proc., o antrąjį šių metų pusmetį infliacija bus dar aukštesnė ir vidutiniškai sieks apie 12 proc., prognozuoja „Hansabanko“ analitikai.
Banko specialistai pastebi, kad nors didelę dalį infliacijos lemia išorinės, nuo Lietuvos nepriklausančios priežastys, apie pusę infliacijos lemia vidiniai veiksniai, kuriuos bent iš dalies gali paveikti tinkama šalies ekonominė politika.
Kaip šiandien paskelbė Statistikos departamentas, birželio mėnesį metinė infliacija sudarė 12,5 proc. ir buvo 0,6 proc. didesnė nei gegužę. Pirmąjį šių metų pusmetį metinė infliacija Lietuvoje vidutiniškai buvo 11,4 proc.
„Mėnesinės infliacijos sulėtėjimas birželį yra tik laikinas reiškinys, kurį lemia sezoniniai veiksniai - vasarą paprastai atpinga kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės. Tačiau jau artimiausiu metu daugelyje savivaldybių brangs centralizuotai teikiama šiluma ir infliacijos tempas vėl paspartės. Iš pradžių brangs karštas vanduo, o rudenį gyventojus pasieks ir žymiai didesnės sąskaitos už centrinį šildymą. Todėl antrąjį šių metų pusmetį prognozuojame dar didesnę infliaciją nei per pirmuosius šešis 2008 metų mėnesius. Manome, kad ji vidutiniškai sieks 12 proc.“, - sako „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
„Hansabanko“ analitikų skaičiavimu, išorinės priežastys - pirmiausia, naftos ir maisto produktų kainų augimas pasaulio rinkose - lemia apie pusę Lietuvos infliacijos augimo.
„Skaičiuojant JAV doleriais, nafta šiuo metu yra daugiau nei 80 proc. brangesnė nei buvo prieš metus, eurais - apie 60 procentų. Kartu su kitų žaliavų kainų augimu visame pasaulyje, įskaitant maistą, tai prideda apie 7 proc. prie dabartinės Lietuvos infliacijos“, - sako J.Jurgutytė.
„Hansabanko“ analitikė nelabai tikėtina vadina prognozę, kad pasaulinės naftos kainos gali pakilti iki 250 JAV dolerių už barelį, nes vis didėja susirūpinimas dėl pernelyg aukštų naftos kainų. „Vis dėlto, jei toks šuolis įvyktų, infliacija Lietuvoje 2009 metais, kurią dabar numatome apie 8,7 proc., išaugtų 1,5 karto ir viršytų 13 proc.“, - prognozuoja J.Jurgutytė.
„Hansabanko“ specialistai pastebi, kad nors nepalankios pasaulinės tendencijos prisideda prie infliacijos spartėjimo, apie pusę šalies infliacijos lemia vidiniai, šalyje susiformavę veiksniai. Juos bent iš dalies galima paveikti pasirinkus tinkamą ekonominę politiką. „Deja, pastarieji sprendimai, pavyzdžiui, įstatymas, numatantis socialinių išmokų ir minimalaus darbo užmokesčio indeksavimą, ne kovoja su infliacija, o, atvirkščiai, ją skatina, nes į įstatymą yra „įrašoma“ jau įsisukusi darbo užmokesčio ir kainų augimo spiralė“, - sako „Hansabanko“ analitikė J.Jurgutytė.