Lietuvos žemdirbystės institutas šįmet ir vėl prognozuoja neprastą javų derlių.
Manoma, kad iš vieno hektaro bus prikulta tiek pat grūdų kiek ir pernai – vidutiniškai apie 3,5 tonos.
„Suvilioti geru uždarbiu ūkininkai praėjusių metų rudenį ir šį pavasarį javų pasodino daugiau nei praėjusį sezoną. Dėl to derlius turi būti dar didesnis“, – „Lietuvos rytui“ teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Tačiau vartotojams dėl to jokio džiaugsmo: grūdų kainas jau ne pirmus metus lemia pasaulinės tendencijos.
Didėjant grūdų savikainai ir jų paklausai, jos neturėtų kristi. Geriausiu atveju šiemet kainos nedidės.
Duona ir kiti grūdų produktai per pastaruosius metus Lietuvoje pabrango net 28 proc. Tuo tarpu visas maistas – vidutiniškai 19 proc.
Prognozės pesimistinės
Ūkininkai juokauja, kad lietuviškų grūdų derlius jų kainoms pasaulyje turi tokią pat menką įtaką kaip ir Lietuvoje išgaunama nafta.
2007-aisiais lietuviai užaugino dvigubai daugiau grūdų ne 2006 metais, tačiau kainos vartotojų naudai nepakito.
„Lietuva – tarsi maža plunksna: į kurią pusę vėjas papučia, į tą ir linksta.
Galime išauginti bet kiek grūdų, tačiau pigesni nei kitose Europos šalyse jie dėl to netaps“, – tikino A.Gapšys.
Šįmet grūdų derlius pasaulyje greičiausiai bus didesnis nei praėjusiais metais, tačiau jų poreikis dėl augančio maisto produktų vartojimo ir biodegalų gamybos taip pat nemažės.
Savikaina nuolat auga
„Tendencijos labai aiškios – grūdai brangs.
Šiemet dar gali būti pauzė, bet kainos vis tiek turi didėti“, – aiškino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
2007 metai grūdų augintojams buvo tikrai neblogi – skirtingų javų kainos per metus pakilo 50 proc. ir daugiau. Ūkininkai laukia tolesnio grūdų brangimo.
„Šįmet trąšos Lietuvoje pabrango beveik 70 procentų – daugiausia Europos Sąjungoje. Jos sudaro apie ketvirtadalį grūdų savikainos.
Brango ir degalai, darbo jėga. Tad savikaina tik didėja“, – teigė A.Macijauskas.
Importas neišgelbėjo
Šiuo metu už toną kviečių supirkėjai arba perdirbėjai ūkininkams moka apie 765 litus. Pavasarį kaina pasiekė aukščiausią tašką ir buvo apie 150 litų didesnė. Praėjusių metų vasarą ji siekė 550 litų.
Pastebimiau sumažinti kainų nepadėjo ir ES sprendimas sustabdyti importo muitų taikymą įvežamiems pašariniams grūdams.
„Dabartinę kainą galima vadinti popierine. Realiai prekyba nevyksta, ūkininkai valo sandėlius, laukia naujojo derliaus.
Tada ir paaiškės, ar dabartinė kaina išsilaikys“, – sakė bendrovės „Kauno grūdai“ atstovas Raimundas Surdokas.
Šiuo metu visi stebi orus Šiaurės Amerikoje, kurioje užauginama daugiausia javų.
Nemažai įtakos kainoms Europoje darys ir derlius Azijoje, Pietų Amerikoje.
Viltis, kad grūdų kainos šįmet gali būti mažesnės, žlugdo pranešimai apie prastesnį kukurūzų derlių.
Lietuva sausros išvengė
Prognozuoti tikslų derlių Lietuvoje dar anksti, mat iki javapjūtės dar liko apie pusantro mėnesio.
Lietuvos žemdirbystės instituto duomenimis, birželio pabaigoje pradėjus lyti, sausros grėsmė šalyje dingo. Iki tol kai kuriuose rajonuose lietaus nebuvo daugiau kaip tris savaites.
Geriausiai suvešėjo žieminiai javai, ypač rugiai. Jie puikiai atlaikė žiemą bei pavasarį ir greičiausiai duos daugiau derliaus nei pavasarį pasėti javai.
Kaip visada, didžiausias derlingumas prognozuojamas Vidurio Lietuvoje, mažiausias – Vakarų Lietuvoje.