Likę be darbo statybininkai mažina kainas

Viešuosius pirkimus vykdantys savivaldybių darbuotojai kraipo galvą: prieš metus konkursuose atlikti statybos darbus dalyvaudavo po 3-4 įmones, šiemet – 10 ar 15.

Varžydamiesi dėl valdiškų užsakymų statybininkai priversti pastebimai mažinti paslaugų kainas: darbai atliekami gerokai pigiau nei pernai.

„Birželio mėnesį konkurse rekonstruoti „Tauro“ sporto mokyklą norėjo dalyvauti net devyniolika įmonių. Pasiūlymus pateikė 15.

Prieš metus, jei konkurse dalyvaudavo penkios, tai jau būdavo daug“, – stebėjosi sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus kapitalinė statyba“ pirkimo ir turto skyriaus viršininkas Darius Laiconas.

Neregėtai didelė statybininkų konkurencija Vilniaus savivaldybei naudinga.

Mokyklai rekonstruoti planuota išleisti apie 5,8 mln. litų, bet konkurse kaina sumažėjo beveik 800 tūkst. litų.

Dar labiau nustebino konkurso keisti senus mokyklų langus rezultatai.

Anksčiau plastikinius langus savivaldybė įsigydavo maždaug 20 proc. pigiau nei planuodavo, o šių metų konkursą laimėjusi įmonė kainas sumažino beveik per pusę.

„Šiais metais už tą pačią projektui skirtą sumą galima atlikti daugiau darbų nei pernai“, – konstatavo D.Laiconas.

Statybų įmonėms pastaruoju metu pasidarė įdomūs net ir tie konkursai, į kuriuos anksčiau niekas rimtai nežiūrėdavo.

Vilniaus Radvilų gimnazijoje šiemet remontuojamas avarinės būklės virš įėjimo į pastatą esantis stogelis.

Savivaldybė darbams galėjo skirti tik apie 25 tūkstančius litų. Konkurse dalyvavo keturios įmonės.

Net ir tokiame menkame konkurse savivaldybė sugebėjo išpešti naudos: laimėtojas remontą atliks už 23 tūkst. litų.

Jonavos rajono savivaldybės rengiamuose konkursuose dėl nedidelės vertės objektų tarpusavyje paprastai varžosi apie dešimt bendrovių.

„Anksčiau tokių būdavo nuo dviejų iki penkių.

Pastebėjome, kad statybininkus dabar domina bet koks objektas ir jie nėra tokie išrankūs kaip anksčiau“, – pasakojo savivaldybės viešųjų pirkimų ir informatikos skyriaus vedėjas Remigijus Osauskas.

Jei preliminari objekto kaina siekia apie 30 tūkst. litų, norėdami laimėti konkursą, statybininkai kainas Jonavoje sumažina net iki 20 tūkst. litų.

Langus gaminančių bendrovių vadovai sprendimo drastiškai mažinti produkcijos kainas komentuoti nenori. Pastaraisiais metais išsiplėtusios įmonės vengia stabdyti gamybą, todėl langus parduoda už savikainą arba dar pigiau.

„Norėdamos laimėti konkursus statybų bendrovės praėjusių metų pabaigoje taikytus įkainius priverstos mažinti 10-20 proc.“, – teigė bendrovės „Senovė“ generalinis direktorius Audrius Kolka.

Verslininkai sutinka dirbti pusvelčiui arba nuostolingai, tikėdamiesi išgyventi iki geresnių laikų ir išlaikyti darbuotojus.

„Mes įkainius priversti mažinti iki sveiku protu beveik nesuvokiamos ribos.

Tačiau konkursus neretai pralaimime: pasirodo, ta riba daug didesnė, nei galima įsivaizduoti“, – skundėsi A.Kolka.

Verslininkas neatmeta, kad prastėjant ekonominei situacijai dalis įmonių bankrutuos, sumažės darbininkų atlyginimai.

Susiklosčius tokiai situacijai gali nukentėti ir užsakovai, nes, bankrutavus rangovams, pusvelčiui pradėtos statybos liks neužbaigtos.

Sumažėjus užsakymų kai kurios statybų įmonės puolė keisti veiklos. Marijampolės bendrovė „Mariresta“ nusprendė imtis greitojo maisto gamybos. Tam ji prašo 4,8 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

„Pradėję gamybą iš pradžių teiksime ir statybų paslaugas.

Ar bandysime pratęsti senąją veiklą, nuspręsime atsižvelgę į situaciją rinkoje“, – „Lietuvos rytui“ teigė laikinai bendrovės vadovo pareigas einantis Povilas Pečiulis.

„Statybininkai priversti mažinti paslaugų kainas, kovoti kiekviename konkurse, nes užsakymų mažėja.

Per kelerius praėjusius metus statybų bendrovės sparčiai augo, didino darbuotojų skaičių, todėl, norėdamos išsilaikyti, jos priverstos susiveržti diržus – taupyti, optimizuoti veiklą, mažinti pelną.

Pastaruoju metu pranešimų apie finansinius sunkumus ar artėjantį bankrotą gavome tik iš kelių asociacijos narių.

Kol kas padėtis dar nėra katastrofiška“.